Tačiau, nors pandemiją Lietuvos ekonomika atlaikė geriau nei dauguma šalių, valstybės skola, kuri bus didžiausia šalies istorijoje ir artės prie pusės Bendrojo vidaus produkto, kelia nerimą, skelbia Lietuvos bankas. Skubią ekonomikos reanimaciją po pandemijos laikas keisti į gerai apgalvotą reabilitaciją, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Baldų gamyba nestojo
Baldus gaminanti Klaipėdos įmonė džiaugiasi, kad karantiną pavyko išgyventi gana lengvai. Namuose užsidarę lietuviai baldus ėmė pirkti net aktyviau nei prieš karantiną.
„Taip yra turbūt todėl, kad lietuviai nelabai galėjo kur išvykti. Gal buvo pasitaupę pinigų atostogoms, bet vėliau mažiau jų skyrė joms, o daugiau investavo į baldus“, – mano baldus gaminančios įmonės direktorius Dainius Rupšys.
Tačiau į ateitį įmonės direktorius žvelgia su nerimu.
„Neramu vien stebint, kas darosi statybų rinkoje. Jų mažėja, o mes labai susiję su statybomis. Jei vyksta mažesni procesai ten, mes irgi turėtume pajusti pasekmes vėliau“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė jis.
Prognozės – ekonomika trauksis nedaug
Paskelbtos naujausios Lietuvos banko prognozės, rodo, kad šalies ekonomika nuo pandemijos nukentėjo mažiau nei kitos šalys — šiemet, prognozuojama, šalies ekonomika trauksis maždaug 2 proc., tai yra 5 kartais geresnis rezultatas nei prognozuota vasaros pradžioje.
Valstybės skola – didžiausia istorijoje
Tačiau valstybės skola, pagal Lietuvos banko prognozes, bus didžiausia per visą šalies istoriją. Todėl ypač svarbu valstybės pinigus leisti racionaliai, kad, kaip Lietuvos bankas pažymi, parama nebūtų „pravalgoma“, o kurtų ilgalaikę naudą.
„Ragintume labai atsakingai žiūrėti į priemones, kurios yra tvirtinamos DNR plane, nes, mūsų nuomone, šiuo metu greitis ar skubėjimas, vertimasis per galvą nėra būtinybė. Geriau investuoti, lėšas skirt projektams, kurie yra praėję kaštų naudos analizę ir kurie gali sukurti pridėtinę vertę, orientuotą į ateitį“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Tai yra mūsų visų skola. Ir todėl svarbu apie tai kalbėti, nes ypač dabar situacija labai greitai kinta. Kol kas matome, kad Lietuvoje ekonomikos nuosmukis dabar nebuvo toks didelis. Tačiau svarbu, kad pats skolos augimas ir noras skatinti ekonomiką įvairiomis priemonėmis būtų adekvatus ekonominei situacijai“, – antrino Lietuvos banko ekspertė Kotryna Tamoševičienė.
Pasak pramonininkų, valstybės skola galėtų mažėti, jei verslas investuotų į pridėtinę vertę kuriančius produktus.
„Norime investuoti į tai, kas kuria tikrą pridėtinę vertę, nes prispausdinti ir padalinti pinigai nieko nereiškia. Jei nesukuriama vertė, viskas baigiasi didžiule infliacija ir didelėmis palūkanomis“, – aiškino Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Lietuvos bankas: bedarbių skaičius išaugo dėl išmokos
Lietuvos banko vertinimu, šiais metais darbo užmokestis turėtų kilti apie 7 proc., o kainos — apie 1 proc.
