Palankaus ekonominio scenarijaus vertinimo su atsargiomis perspėjimo gaidomis ir buvo galima laukti pirmiausia todėl, kad ekonomikos nuosmukis dėl koronaviruso pandemijos buvo gerokai menkesnis, nei prognozuota pavasarį, ir pranoko net optimistiškiausias prognozes.
Lietuvos pramonės gamyba per pirmuosius 8 šių metų mėnesius sumažėjo 3,4 proc., nors pavasarį nuogąstauta, kad nuosmukis bus dviženklis. Eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“ numato, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas šįmet susitrauks 4,2 proc., o paslaugų – 5,7 proc., nors kovą baimintasi net 17 proc. siekiančio smukimo.
Tai nelauktai leido FM gerokai pagerinti šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) – svarbiausio rodiklio rengiant šalies biudžetų projektus – prognozes.
Spėjama, kad šįmet BVP smuks 1,5–2 proc., nors pavasarį FM prognozavo 7–8 proc. nuosmukį, o blogiausiu atveju – per 10 proc. Kai kurių komercinių bankų baimės akys buvo dar didesnės, užtat dabar jų lūkesčiai net optimistiškesni už FM.
Bet tai anaiptol nereiškia, kad ekonomikos artimiausiais metais laukia rožėmis klotas kelias. Iš tiesų išvengti didesnio nuosmukio padėjo paramos verslui programos, bet yra ir kitas milijardų įpumpavimo į ūkį lazdos galas – neišvengiamai išaugs valstybės skola.
Dėl pandemijos Europos Komisija leidžia ES narėms laikinai nesilaikyti finansinio tvarumo reikalavimų ir išaugusį valstybių biudžetų deficitą padengti skolintais pinigais. Seimas padidino Vyriausybės skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų.
Tai milžiniški pinigai, bet jie būtini siekiant nenukarpyti valstybės finansavimo numatytiems projektams, nemažinti pensijų, valstybinio sektoriaus darbuotojų algų, kaip buvo daroma per 2008–2009 metų krizę.
Suvaldant valstybės skolą, kuri šįmet turėtų siekti beveik 50 proc. BVP, ir dar nepriartėti prie pat Mastrichto kriterijais leidžiamos 60 proc. BVP ribos, Lietuvai didelių problemų neturėtų kilti, jei kitąmet šalies ekonomika augs, kaip prognozuojama, daugiau nei 3 proc.
Tačiau VK atkreipia dėmesį į riziką, galinčią optimistinius planus paversti muilo burbulu.
Lietuvos ekonomika labai atvira, smarkiai priklausoma nuo eksporto. Jei pandemija tęstųsi dar ir kitais metais, sumažėtų viso pasaulio ekonominis aktyvumas, smuktų ES užsienio prekybos apimtis, o tai mažintų ir mūsų šalies prekių bei paslaugų paklausą.
Ekonominei padėčiai gali smarkiai pakenkti ir geopolitinis nestabilumas: JAV ir Kinijos konfliktas, stringantis ES ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimas. Nerimo atmosferą pasaulyje skatina ir JAV visuomenę ištikęs susipriešinimas prezidento rinkimų išvakarėse.
Išvengti didelio nuosmukio Lietuvai kol kas padėjo palyginti menkai mažėjęs vidaus vartojimas, bet išlikus blogai epidemiologinei padėčiai ir augant žmonių nepasitikėjimui ateitimi vartotojų lūkesčiai smuktų, o tai atsilieptų vidaus vartojimui ir stabdytų ekonomiką.
Negana to, nedarbas Lietuvoje jau išaugo, o jei dar ir ūkio atsigavimo prognozės nepasitvirtintų, į biudžetą būtų surinkta gerokai mažiau mokesčių, nei tikimasi. Tada šaliai skaudžiai smogtų išaugusi valstybės skola, nes kreditoriai neišvengiamai didintų dabartines žemas paskolų palūkanas ir tai gerokai patuštintų biudžetą.
VK nepateikia aiškių receptų, ką daryti, – ši institucija tik perspėja apie grėsmes ir siunčia signalą, kad išlaidauti reikėtų atsargiai.
Tuo metu ir užsienio plėtros organizacijos „Investuok Lietuvoje“, ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovai ragina pasinaudojant pandemijos iššūkiais ryžtingai pertvarkyti šalies ekonomiką.
Dosnesnė Briuselio finansinė politika iš tiesų atveria Lietuvai naujų galimybių. Buvo planuojama, kad per 2021–2027 metų finansinį laikotarpį ES Sanglaudos fondo parama mūsų šaliai sumažės net 24 proc., bet ištikus pandemijai Lietuva gaus gerokai daugiau pinigų, nei tikėtasi.
Ekonomikai gaivinti Briuselis mūsų šaliai žada paskirti 6,3 mlrd. eurų, tiesa, 2,4 mlrd. sudarys paskolos, kurias reikės grąžinti.
Tiek „Investuok Lietuvoje“, tiek LPK nuomone, blogiausias scenarijus būtų, jei šie milijardai nukeliautų į statybas, kelių tiesimą, infrastruktūros gerinimą, ankstesnių investicinių projektų tąsą. „Investuok Lietuva“ vadovas M.Katinas pabrėžia, kad, norint pasivyti Vakarų Europą, Lietuvai būtina perkelti ekonomiką ant aukštesnės pridėtinės vertės bėgių, o tam reikia investicijas nukreipti į švietimą, inovacijų skatinimą, viešojo sektoriaus stiprinimą ir regionų plėtrą.
Jau ne vienus metus kalbama, kaip svarbu gerinti švietimo kokybę, mažinti regionų atotrūkį. Sena giesmė ir apie informacinių technologijų bei biotechnologijų plėtrą, pramonės automatizavimą ir robotizavimą.
M.Katinas atkreipia dėmesį ir į būtinybę investuoti į valdymo sektorių samdant kvalifikuotus specialistus, kuriant stiprius kompetencijų centrus, nes antraip Lietuva nepajėgs efektyviai skatinti plėtros.
Seimo rinkimų kampanijoje dalyvaujantys politikai tokių idėjų nesiūlo, nes ir visuomenė linkusi manyti, kad valdininkai turi atsieiti kuo pigiau. Bet turbūt teisingas požiūris, kad pigi valstybės tarnyba tampa labai brangi, nes yra korumpuota, o jos veikla – mažai ko verta.
