Numatomi trys scenarijai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, nors visiškai atmesti dar vieno visuotinio karantino Lietuvoje negalima, jo tikimybė šiandien siekia 20–30 proc. Labiausiai tikėtini scenarijai, anot LPK prezidento, išlieka sektorinio ir lokalaus karantino.
„Sektorinis karantinas apimtų sektorius, kurie galimai paskatintų didžiausią COVID-19 infekcijos sklaidą: į tą ratą įtraukiami naktiniai klubai, restoranai ir vietos, kur tarp bendraujančiųjų išlaikomas nedidelis atstumas.
Taip pat visuotinio apgyvendinimo sritis – viešbučiai, specifinės darbo vietos, kur tam tikrame plote koncentruojasi didelis žmonių skaičius. Galima tikėtis, kad bus uždaromi būtent šie segmentai“, – lrytas.lt teigė V.Janulevičius.
Trečiasis tikėtinas scenarijus – lokalus karantinas, izoliuojant įmonę, kurioje registruoti koronaviruso atvejai, arba visą miestelį, jei infekcija išplinta žaibiškai ir plačiai.
Anot V.Janulevičiaus, situaciją dėl Lietuvos verslų pasiruošimo antrajam karantinui reikėtų vertinti dvejopai.
„Pirmojo karantino metu trūko apsaugos priemonių: ir kaukių, ir dezinfekcinių priemonių. Šiuo atžvilgiu daugelis pramonės įmonių, kurios priklauso nuo žmonių darbo jėgos, yra gana neblogai pasiruošusios.
Įmonėse taip pat yra įsteigti specialūs komitetai kritiniams atvejams suvaldyti, nes užfiksavus koronaviruso atvejį reikėtų veikti žaibiškai: izoliuoti darbuotojus, šeimas, atskirti transporto priemones, kurios buvo naudojamos, pasirūpinti maitinimo įstaigomis gamyklose, kurios jas turi. Mano manymu, ir šiuo aspektu pasiruošta neblogai.
Iš kitos pusės, labiausiai pavasarinio karantino paveiktų sektorių „riebaliukai“ jau seniai ištirpo ir tos įmonės jų nebeturi“, – kalbėjo V.Janulevičius.
LPK prezidentas pastebi, kad įsibėgėjusi pramonė pradeda lėtėti – pasak V.Janulevičiaus, tai yra natūralu, kada didžiųjų pasaulio valstybių ekonomikos traukiasi.
„Paklausa po truputį krinta, užsakymai, kuriuos gauna lietuviškos įmonės, po truputį mažėja. Mes tą tendenciją matome, tikėtina, kad šis mažėjimas tęsis ir ateinančius metus.
Iš kitos pusės, tam tikros ES įmonės, kurios anksčiau užsisakydavo prekes Azijos šalyse, bandydamos sutrumpinti tiekimo grandines pradeda jas diversifikuoti, užsakymus perkelia į kitas ES šalis – kad ir brangesnei produkcijai pagaminti, bet įmonės nori būti tikros, kad tiekimas bus laiku. Tai – pozityvios galimybės Lietuvai.
Taigi šios dvi kryptys juda lygiagrečiai. Skaudu, kad senieji užsakovai mažina apimtis, tačiau džiugu, kad nauji užsakovai didina pasitikėjimą Lietuva ir lietuviškomis įmonėmis“, – įvardijo V.Janulevičius.
Nepakeliamas ir lokalus karantinas
Politikai karantino metu suprato, kad nuostoliai dėl ekonomikos uždarymo susikaupia labai greitai, todėl visais įmanomais būdais sieks išvengti dar vieno visuotinio karantino Lietuvoje, įsitikinęs finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Anot jo, antrasis visuotinis karantinas Lietuvos ekonomikai būtų tiesiog nepakeliamas.
„Nepakeliamas ne tik ekonomikai, bet ir valstybės biudžetui – matome, kad dėl trijų mėnesių karantino, per aštuonis mėnesius centrinės valdžios deficitas siekė 2,25 mlrd. eurų. Todėl antrasis karantinas ne tik įmonių, bet ir valstybės finansams būtų sunkiai pakeliamas“, – lrytas.lt teigė M.Dubnikovas.
Ekonomistas svarsto, jog visuotinį karantiną turėtų nulemti du faktoriai: gerokai pablogėjęs mirčių nuo koronaviruso rodiklis ir ligoninių užimtumas: „Jeigu jau reikėtų rinktis, kas gauna kvėpavimo aparatą ir kas jo negauna“.
Vis dėlto, M.Dubnikovo teigimu, įvedus antrąjį karantiną Lietuvos įmonėms išgyventi būtų sunkiau negu pavasarį.
„Verslai išsisegmentavo. Vieni verslai, tokie, kaip IT sektorius, puikiai išgyveno karantiną, nes žmonės galėjo dirbti iš namų, dažnai IT sektoriaus įmonės dirba eksportui. Tokioms įmonėms viskas gerai.
Tačiau prisiminkime tas pačias kavines – jau dabar didelė dalis jų yra vos kvėpuojančios, tad antrasis karantinas garantuotai jas pribaigtų. Jei ir turėjo kokių resursų, tai jie jau yra sunaudoti.
Jau matėme turizmo sektoriaus įmonių bankrotus. Sunkumų patirtų ir prekybos įstaigos, nes karantino metu vartojimas vėl susitrauktų. Be abejo, negalime aukoti žmonių gyvybių dėl to, kad vienas ar kitas verslas nuges. Visgi kompromiso paieška tokiu atveju yra labai sudėtinga“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Pagal dabartinius atvejų skaičius nepanašu, kad galime tikėtis visuotinio karantino, tačiau M.Dubnikovo teigimu, probleminiams sektoriams, kurie yra prispausti, būtų nepakeliami ir lokalūs karantinai.
„Net ir lokalus karantinas tokiems verslams kaip maitinimo įstaigos gali būti nepakeliamas. Įmonėms, susiduriančiomis su koronaviruso židiniu, yra labai sunku. Visiškai sustabdoma veikla, todėl sudėtingose sektoriuose veikiančios įmonės, kurių pelnai nėra dideli, kur dirbama vos kelių procentų maržos ribose gali ir neišgyventi.
Net ir lokalūs karantinai labai stipriai paveiktų smulkius ir vidutinius verslus, kurie dirba ne eksportui, bet vietos vartojimui. Jeigu būtų paskelbtas vietinis karantinas, pavyzdžiui, Šiaulių mieste, ten veikiančios įmonės, aptarnaujančios Šiaulių gyventojus, tikrai susidurtų su išlikimo problemomis“, – įvertino ekonomistas.
Valstybė yra pasiruošusi
Per pusmetį išmokome suvaldyti koronaviruso židinius ir galime nestabdyti ekonomikos net ir fiksuojant didesnius užsikrėtimų skaičius, įsitikinęs ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, tai rodo ir kitų valstybių pavyzdžiai – Lietuva šiandien išlieka viena mažiausiai naujų užsikrėtimų registruojanti šalis Europoje.
„Lietuva pagal koronaviruso atvejų skaičių Europos kontekste atrodo gerai – registruoja apie 50 užsikrėtimų 100 tūkst. gyventojų per dieną (per 14 dienų Lietuvoje registruoti 53,9 koronaviruso atvejai 100 tūkst. gyventojų, – aut.past.). Vidurio Europos šalys registruoja 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir daugiau – fiksuoja keturis kartus didesnį atvejų skaičių ir ekonomikų nestabdo.
Tai parodo, kad tolerancija naujų užsikrėtimų skaičiui yra didesnė, nes koronaviruso plitimo suvaldymas yra geresnis, sveikatos sistema yra geriau pasiruošusi. Tačiau yra tam tikri kritiniai skaičiai, kuriuos pasiekus nusveria sveikatos specialistų nurodymai, o ne ekonominiai rodikliai.
Nesame išskirtiniai Europoje – kaip pavasarį mūsų valdžia elgėsi taip pat, kaip ir kitos Europos šalys, taip ir šiuo metu“, – lrytas.lt kalbėjo T.Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, labiausiai tikėtinas scenarijus – lokalūs uždarymai. Tačiau ekonomistas įsitikinęs, jog valstybė yra pasiruošusi ir antrojo visuotinio karantino scenarijui.
„Finansinių rezervų valstybė turi, ji antrajam uždarymui yra pasiruošusi – vėl įsijungtų tie patys mechanizmai, kurie veikė pavasarį. Turime tą pačią prastovų kompensavimo priemonę – lėšų prastovų kompensavimui yra.
Mokestinės nepriemokos – jomis iki šiol naudojasi nemažai verslų, jos taip pat nėra dingusios. Jei mokyklos ir darželiai vėl užsidarytų, „Sodra“ galėtų mokėti ligos išmokas. Manau, kad finansiškai valstybė yra neblogai pasiruošusi kelių mėnesių karantinui. Žinoma, ekonominiai nuostoliai būtų didesni, bet nesakyčiau, kad kažkas žlugtų – išgyventume.
Bankrotų būtų daugiau, tačiau valdžia turi finansinių priemonių tam nuosmukiui švelninti – per kompensavimo mechanizmus, kurie buvo taikyti pavasarį“, – kalbėjo ekonomistas.
Trečiadienį Vyriausybė nusprendė Raseinių rajone nuo penktadienio dviem savaitėms įvesti karantiną.
„Šiandien kalbėti apie neva planuojamą karantiną nėra jokio pagrindo. Jeigu tikrai to reikėtų, egzistuoja galimybė įvesti lokalius karantinus židiniuose, jei virusas ten labai išplistų“, – teigė S.Skvernelis.
