Kol lietuviai sėdi ant rekordinio pinigų maišo, smulkieji verslininkai jau bankrutuoja

Lietuviai sėdi ant rekordinio pinigų maišo, sako „SME Finance ekonomistas“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti, tačiau, nors iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas atrodo geras, dėl to stipriai kenčia smulkusis verslas. Jo atstovai atvirai sako nebetikį optimistiškomis ekonomistų prognozėmis, o nemažai verslininkų jau uždarė verslus.

Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>T.Bauro nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>T.Bauro nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Z.Sorokienė.<br>T.Bauras
Z.Sorokienė.<br>T.Bauras
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso krizės sukeltas nerimas privertė Lietuvos gyventojus taupyti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Oct 15, 2020, 6:06 AM, atnaujinta Oct 15, 2020, 10:46 AM

Dalį gautų pinigų atsidėjo

Lietuvos banko duomenys rodo, kad rugpjūčio mėnesį gyventojų indėliai bankuose pasiekė 16,3 mlrd. eurų – tai yra didžiausia reikšmė per viso šio rodiklio matavimo istoriją. Vien vasario-rugpjūčio laikotarpiu gyventojai į bankus padėjo 1,2 mlrd. eurų.

„Jeigu žiūrėsime ne į šį faktinį skaičių, o į jo metinį pokytį, lygindami su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, matysime, kad rugpjūtį Lietuvos gyventojų indėliai augo sparčiausiai ne tik per šiuos metus, bet sparčiausiai nuo 2015 metų vidurio – šis augimas yra 15,3 proc.“ – kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt skaičiavo A.Izgorodinas.

Indėlių bankuose augimą, anot ekonomisto, lėmė normali vartotojų baimė dėl koronaviruso sukeltos krizės ir atsargumas. Taip nutiko ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, mat dalį ekonomikai skatinti skirtų pinigų gyventojai išleido, o dalį nutarė pataupyti.

Visgi 15 proc. metinis gyventojų indėlių prieaugis nėra labai dramatiškas skaičius Lietuvai, sako A.Izgorodinas, mat dar iki koronaviruso pandemijos gyventojų indėliai bankuose didėjo labai sparčiai. „Praeitais metais, maždaug nuo birželio, indėlių likučių metinis augimas buvo apie 11 proc. kas mėnesį.

Taip yra ir dėl augančių gyventojų atlyginimų, ir dėl to, kad žmonės ima elgtis protingiau su savo finansais – pavyzdžiui, prieš 10 metų turėjome neigiamą taupymo normą. Standartinis mūsų gyventojas prieš Pasaulio finansų krizę išleisdavo daugiau pinigų negu uždirbdavo. Būtent dėl to ir turėjome labai didelį ekonomikos perkaitimą ir labai didelę krizę“, – pasakojo jis.

Ekonomistų prognozėmis netiki

Tačiau toks spartus ir istorinį maksimumą pasiekęs indėlių augimas reiškia, kad ribojamas vartojimo augimas Lietuvoje.

„Turime gana spartų – apie 8 proc. – mažmeninės prekybos atsigavimą, kuris galėtų būti ir spartesnis, jei gyventojai nebijotų antros koronaviruso bangos ir ne taupytų, o leistų pinigus. Tačiau iš kitos pusės toks taupymas yra labai gera naujiena – tačiau ne šiems, o kitiems metams.

Žinoma, aš ne gydytojas, bet, jei darytume prielaidą, kad kitų metų pirmą pusmetį atsiras koronaviruso vakcina ir prasidės masinis vakcinavimas, arba visuomenė bent bus informuota, kad jau yra veikianti vakcina, kurią netrukus ji gaus, gyventojai pradės masiškai leisti pinigus į vartojimą, nes panika sumažės. Tačiau, kol nebus aiškumo dėl vakcinos, ir toliau matysime gyventojų indėlių augimą“, – mano ekonomistas.

Visgi smulkiojo verslo atstovai ekonomistų teiginiais ir prognozėmis tikėti nelinkę.

„Kartais atrodo, kad ekonomistų paskaičiavimai neatitinka realybės. Smulkiojo verslo prekyba neatsigauna, o traukiasi – ir labai stipriai. Nemaža dalis verslininkų nusprendė, kad jiems nebeapsimoka tęsti veiklos ir uždarė verslus. Kai kurie ėmėsi dirbti kitur, kai kurie išvyko į užsienį – ir tokių turime labai daug.

Jei norime save paguosti, galime sakyti, kad verslas atsigauna, tačiau realybėje taip tikrai nėra. Verslininkai dar neatsitiesė po praėjusio karantino, kai viskas buvo uždaryta, ir turbūt neatsities dar ilgai.

Didžiuosiuose prekybos centruose dideliuose miestuose galbūt apyvartos didesnės, gal jie ir atsigauna, tačiau mažos parduotuvėlės, turgavietės, lauko prekyba – ne: tokiomis karantino sąlygomis jos paprasčiausiai ir negali atsigauti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė.

Jos teigimu, vartojimas itin sumažėjęs regionuose: čia gyventojai nėra turtingi, neišlaidauja ir taupo visada, be to, dauguma jų yra vyresnio amžiaus žmonės, kurių poreikiai susiaurėję – jiems nebereikia daugybės prekių, kurių reikėjo anksčiau.

Taupymas atsilieps teigiamai

A.Izgorodinas tikina, kad taupymas ekonomikai iš esmės gali atsiliepti gerai – tačiau tik ilguoju laikotarpiu.

„Gerai, kad žmonės kaupia finansinę pagalvę sekančioms krizėms. Dabar bet kokia krizė, kuri ateis į Lietuvą – nesvarbu, sveikatos ar kokia kita, – nepaveiks vartotojų taip stipriai, kaip kad buvo paveikusi Pasaulio finansų. Tą matome jau ir dabar – Lietuvos vartojimas gana greitai atsigavo.

Tačiau trumpuoju laikotarpiu taupymas, žinoma, atsilieps blogai – kuo didesnis gyventojų noras taupyti, tuo mažesnis vartojimo augimas. O jis yra vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos komponentų, nes mažmeninės prekybos sektorius sudaro apie 18 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto – tai yra antras pagal dydį sektorius po pramonės“, – aiškino ekonomistas.

Visgi kitos krizės metu vien spausdinti pinigus ir taip skatinti ekonomiką jis nepatartų – tai esą nėra iki galo efektyvu. A.Izgorodino nuomone, kur kas geriau būtų taikyti priemones, kurios priverstų vartotojus labiau vartoti – pavyzdžiui, išdalinti gyventojams parduotuvių, restoranų čekių, kuriuos reikėtų išleisti per vieną metų ketvirtį ar pusmetį.

„Nes kitaip visada turėsime tokią situaciją, kad valstybė skolinsis ir dalins žmonėms ir įmonėms pinigus neribotai, bet jie iš baimės juos taupys ir išleis tada, kai ekonomika jau bus atsigavusi ir tas skatinimas bus visiškai nereikalingas“, – sakė jis.

Anot ekonomisto, jei žiūrėtume į paskutinius makro rodiklius, matytume, kad prielaidų masiniam taupymui ir baimei nėra.

„Šiuo metu turime du koronaviruso krizę įveikusius sektorius – pramonę ir mažmeninę prekybą. Taip pat matome, kad gerėja darbo rinkos, vartotojų lūkesčių rodikliai, atsigauna ekonominis aktyvumas Europoje. Nenustebčiau, jei apskritai III ketvirtį Lietuvos ekonomika augtų“, – kalbėjo A.Izgorodinas.

Smulkieji verslininkai nepajėgia konkuruoti

Tuo metu Z.Sorokienė apskritai neigiamai vertina kai kuriuos valdžios veiksmus verslo atžvilgiu ne tik koronaviruso krizės laikotarpiu.

„Kaip ta prekyba gali atsigauti, kai turime tiek daug didžiųjų prekybos centrų? Pavyzdžiui, miestelyje yra 12–15 tūkst. gyventojų, o prekybos centrų yra 6–7, ir jų kuriasi dar. Kitą kartą juokingai atrodo, kai mūsų valdžia giriasi, jog padeda verslui.

O kaip jie padeda? Ogi nuvažiuoja į kokią nors ES šalį ir sutaria su vietiniais verslininkais, kad šie statytų pas mus prekybos centrus! O juk tai iš tikrųjų yra visiškai atvirkštinis variantas – kai prisisteigia tų prekybos centrų, mūsų vietinės mažos įmonės, nebegalėdamos atlaikyti konkurencijos ir išsilaikyti, būna priverstos užsidaryti“, – aiškino ji.

LSVPA pirmininkės teigimu, smulkusis verslininkas, galintis pirkti tik tam tikrą ribotą kiekį prekių, turintis ribotą pirkėjų skaičių ir savo prekėms užsidedantis visiškai kitokius antkainius, niekada nepajėgs konkuruoti su dideliu prekybos centru, kuris užsisako prekes dideliais kiekiais, gali susitarti su gamintojais ir apskritai turi visiškai kitokią galią, kuria gali pasinaudoti.

„Taip pat jis niekada nepakonkuruos su dideliu prekybos centru, kuriame nuolat vyksta visokios akcijos – Joninių, Kalėdų, Vėlinių – ištisi metai akcijų! Smulkiam verslui tokių dalykų padaryti neišeitų“, – pastebėjo ji.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.