„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP susitrauks 1,7 proc., o kitų metų augimo prognozė mažinama iki 4 procentų.
„Karantino suvaržymai šįkart nebus tokie griežti – daugelis prekybos vietų nebus uždarytos, be to, gyventojai dažniau naudojasi maisto pristatymo paslaugomis, priprato pirkti internetu“, − sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, tikėtina, kad paskutinįjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP vėl susitrauks, tačiau tai bus ne plataus masto, o tik kelių sektorių kritimas.
N.Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant antrosios pandemijos bangos, Lietuvos gyventojai kol kas nejaučia nei nerimo dėl savo finansinės padėties, nei yra linkę keisti savo elgsenos.
„Vartotojų pasitikėjimo rodiklis spalio mėnesį vis dar augo, o „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos augimas visai neatslūgo, ir kol kas stebimas tik šioks toks gyventojų išlaidų sumažėjimas maitinimo įstaigose.
Išlaidos viešbučiuose ir oro uostuose yra maždaug 75 proc. mažesnės nei prieš metus ir kol kas greitai neatsigaus – šiems keliems dėl pandemijos itin nukentėjusiems sektoriams dar reikės specialios valstybės paramos“, − komentuoja N.Mačiulis.
Rekordiškai turtingi?
Ekonomisto teigimu, šiuo metu fiksuojamas užimtumas panašus į buvusį metų pradžioje, gyventojų pajamos didėja, palūkanų normos išlieka žemos.
Anot N.Mačiulio, Lietuvos gyventojų indėliai yra rekordinėse aukštumose – per metus išaugo 2 milijardais eurų. Tai – sparčiausias augimas tarp euro zonos valstybių.
„Tai yra tai, ko daug kas negalėjo tikėtis ir prognozuoti – kad šios pandemijos, šios krizės metu Lietuvos gyventojai taps daug turtingesni.
Tai susiję su tuo, kad jų pajamos ne tik nesumažėjo, bet jie turėjo mažiau galimybių išleisti pinigus. Ypač pavasarį, bet ir vėliau, nekeliaudami į užsienį, gaudami įvairias papildomas socialines išmokas. Matome, kad Lietuvos gyventojų sutaupytos lėšos yra rekordiškai didelės – artėja prie 17 mlrd. eurų.
Ir dalis gyventojų, žinoma, tas lėšas nukreipia į investicijas – į nekilnojamąjį turtą, vis daugiau gyventojų investuoja į vertybinius popierius“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Pastebi pokyčius
Ekonomisto teigimu, gyventojų mobilumo ataskaita yra iškalbinga – dar neįvedus griežtų karantino ribojimų didelė dalis lietuvių jau dirba iš namų, rečiau lankosi prekybos ir laisvalaikio zonose.
„Jei vasarą gyventojų įpročiai buvo sugrįžę į prieškrizinį lygį, tai dabar, virusui pradėjus plisti ir dar Vyriausybei nepritaikius griežtų karantino priemonių, jau mažėja gyventojų mobilumas.
Lietuvos gyventojų darbo iš namų rodiklis dar nėra nukritęs iki tokio lygio, koks buvo nuo pavasario iki vasaros, tačiau yra smarkiai sumažėjęs – gyventojai grįžta prie nuotolinio darbo. Jau nuo rugsėjo pradžios pradėjo mažėti gyventojų apsilankymų prekybos centruose, mažėja šių apsilankymų trukmė“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Banko ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis padidės 5,5 procento, o nedarbas iki prieš krizę buvusio lygio sugrįš 2022 metais.
Esminis veiksnys
Vis tik ilgesnio laikotarpio Lietuvos perspektyvos priklausys nuo šalies konkurencingumo ir eksporto potencialo, pastebi ekonomistas.
„Esminis veiksnys − kaip bus įdarbinta ES parama ir valstybės pasiskolintos lėšos. Taip pat labai svarbu, kokios struktūrinės reformos bus įgyvendinamos šios krizės metu.
Turime galimybę iš šios krizės išbristi ne tik su didesne skola, bet ir turėdami konkurencingesnę ir žalesnę ekonomiką, tvaresnę infrastruktūrą, kokybiškesnę švietimo sistemą“, − apibendrino ekonomistas.
Banko ekonomistai apkarpė kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozes, tačiau vis dar tikimasi gana spartaus, 4,7 procento sieksiančio, pasaulio BVP augimo. Šiuo metu stebimas spartesnis pramonės įmonių atsigavimas, bet su problemomis vėl susiduria daugelis paslaugų sektorių.
„Europos pramonės įmonės net ir antrosios pandemijos bangos įkarštyje stebi atsigaunančią paklausą. Nors daugiau laiko praleidžiant namie nemažai paslaugų atsisakoma, tačiau dažniau perkamos ilgalaikio vartojimo prekės, pavyzdžiui, baldai ar buitinė technika. Tuo tarpu daugelio apgyvendinimo, laisvalaikio ir kai kurių pramogų sektorių atsigavimas tikėtinas tik antrąjį kitų metų pusmetį“, − sako N.Mačiulis.
