Kaip nurodoma dokumentuose, 2021-2030 metų Nacionaliniame pažangos plane, numatytas strateginis tikslas pereiti prie žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą.
Siekiant šio tikslo, numatoma didinti tiesiogines užsienio ir vietines investicijas, ypač pažangiųjų technologijų ir žinioms imlių paslaugų sektoriuose, taip pat kurti naujas darbo vietas šiuose sektoriuose, skatinti ekonominį augimą, didinti pridėtinę vertę.
„Siekiant įgyvendinti šį uždavinį, reikalingos valstybės investicijos į verslui reikalingą ekonominę infrastruktūrą ir tinkamų teritorijų vystymą.
Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko steigimo tikslas — didinti šalies ūkio konkurencingumą, kurti darbo vietas ir skatinti Europos Sąjungos (ES) standartus ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią veiklą pramonės ir paslaugų srityse“, – nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Pasak ministerijos, specialios teritorijos, skirtos gamybos ir paslaugų vystymui, nebuvimas Kauno mieste, kur koncentruojasi labai didelė tiek gyventojų, tiek mokslo institucijų dalis, neleidžia maksimaliai išnaudoti viso Lietuvos pramonės ir mokslo potencialo, pritraukti aukštos pridėtinės vertės tiesioginių užsienio investicijų.
„Kauno miesto Aleksoto mikrorajone parengus atitinkamą teritoriją, būtų galima pritraukti užsienio ir vietos investuotojų, įtvirtinti žinių, aukštųjų technologijų branduolio formavimą Kauno regione“, – nurodo ministerija.
Nurodoma, kad bendros investicijos i teritorijos pritaikymą pramonės parko veiklai sudarytų apie 14,6 mln. eurų.
Pasak ministerijos, numatoma, kad įgyvendinus projektą, iki 2046 metų būtų pritraukta ne mažiau kaip 90 mln. eurų privačių kapitalo investicijų, sukurta ne mažiau kaip 1100 naujų ilgalaikių darbo vietų, sukurta ne mažiau kaip 142 naujos ilgalaikės tyrėjų darbo vietos, įkurti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai, įrengtas ir įveiklintas 1 verslo inkubatorius.
Šį klausimą Vyriausybė svarstys kitą savaitę.
