Lietuviškas prekybos tinklas kiekvieną dieną nuosekliai praneša, kiek jo darbuotojų susirgo koronavirusu.
Taip pat skelbiama, kokiuose miestuose ir netgi kokiose parduotuvėse nustatyti užsikrėtimo atvejai.
Šios bendrovės generalinė direktorė Jolanta Bivainytė prie įmonės vairo stojo būtent prasidėjus pandemijai – kovo viduryje.
Nuo 1992 metų „Vilniaus prekybos“ grupėje besidarbuojanti tinklo vadovė įsitikinusi, kad viešai skelbiama informacija padeda ne tik orientuotis įmonės darbuotojams ir klientams, bet ir kovoti su užkrato plitimu.
Juk nustačius kiekvieną koronaviruso atvejį galima greitai imtis priemonių, kad jis netaptų židiniu.
– Kodėl buvo nuspręsta kas dieną skelbti apie užsikrėtimo atvejus „Maximos“ kompanijoje? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo J.Bivainytės.
– Sprendimas viešinti užsikrėtimo COVID-19 atvejus mūsų įmonėje buvo priimtas jau pandemijos pradžioje. Norime patys atvirai visuomenei pranešti apie COVID-19 atvejus „Maximoje“.
Norime užbėgti už akių mitams ir legendoms apie susirgimo atvejus mūsų įmonėje.
Esame didžiausias darbdavys Lietuvoje, šiuo metu prekybos tinkle „Maxima“ dirba beveik 14 tūkstančių žmonių, todėl taip elgtis ketiname ir toliau.
Kai kasdien šalyje fiksuojami įspūdingi skaičiai užsikrėtusiųjų koronavirusu, natūralu, kad ir mūsų įmonėje jų daugėja. Svarbiausia šiuo atveju yra užtikrinti, kad virusas toliau neplistų nei tarp darbuotojų, nei tarp pirkėjų.
Kad ir kaip būtų gaila, pastarosiomis savaitėmis susirgimo atvejus tarp mūsų darbuotojų fiksuojame jau kas dieną.
Manau, kad viešumas ir atvirumas yra vienas būdų kovoti su COVID-19 pandemija.
Informuodami savo pirkėjus, kad vienoje ar kitoje „Maximos“ parduotuvėje dirbo žmogus, kuris susirgo COVID-19, aiškiai pasakome, kokie veiksmai po to sekė ir kodėl pirkėjai gali būti ramūs ir saugiai toliau lankytis toje parduotuvėje.
Mano nuomone, pirkėjai jaučiasi saugiau, jei žino, kur buvo fiksuotas COVID-19 atvejis ir kas po to buvo padaryta. Norime paskatinti laikytis saugumo reikalavimų, atsakingai priimti sprendimus ir rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinkiniais.
Netrukus ir „Maximos“ interneto svetainėje skelbsime informaciją apie vykdomą COVID-19 prevenciją ir situaciją mūsų įmonėje kovojant su pandemija. Artimiausiu metu bus užbaigti svetainės programavimo darbai.
– Ar didelė dalis įmonės darbuotojų susidūrė su koronavirusu?
– Vakarykštės dienos ryto duomenimis, 25 Lietuvos miestuose COVID-19 sirgo 118 mūsų darbuotojų (apie 0,8 proc. visų „Maximos“ darbuotojų), daugiausia Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje.
Džiaugiuosi, kad pasveikę jau 72 darbuotojai ir kas savaitę pasveikusiųjų gretos didėja, vien per praėjusią parą pasveiko devyni. Dauguma koronavirusu užsikrėtusių darbuotojų sirgo lengva forma.
Šiuo metu infekcija taip plačiai paplitusi visuomenėje, kad epidemiologams nustatyti, kur galėjo žmogus užsikrėsti, faktiškai nebeįmanoma.
Labai apytiksliai galima pasakyti, kad vis dėlto didesnė dalis darbuotojų užsikrėtė artimoje aplinkoje. Džiaugiamės, kad didelių protrūkių mums pavyko išvengti.
Žinoma, norėčiau, kad susirgimo COVID-19 atvejų tarp mūsų darbuotojų būtų mažiau, bet, vertinant bendrą epidemiologinę Lietuvos situaciją, manau, jog mūsų įmonėje padėtis valdoma – kol kas sėkmingai pavyksta užkardyti koronaviruso plitimą jos viduje.
– Tačiau tam neabejotinai reikia ir apsaugos priemonių, ir strategijos, kaip suvaldyti situaciją?
– Tikrai taip. Įmonėje COVID-19 situacijai valdyti skiriame itin daug dėmesio.
Prevencijai užtikrinti turime deleguotą atskirą kolegę, esame pasitvirtinę tvarką, turime sukūrę procesą, kaip operatyviai keistis informacija, ir nedelsdami darome reikalingus sprendimus.
Glaudžiai bendradarbiaujame su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC), patys renkame ir operatyviai teikiame informaciją apie susirgusių darbuotojų galimus kontaktus ir vadovaujamės NVSC rekomendacijomis.
Apie tai, kur ir kaip labiausiai rizikuojama užsikrėsti koronavirusu ir kaip elgtis, kad apsisaugotum, informacijos yra pakankamai – labai daug komentuoja medikai, epidemiologai. Baziniai dalykai yra rankų higiena, apsauginės kaukės, socialinė distancija.
Labai svarbu, kad nuo pandemijos pradžios darbuotojai aprūpinti visomis apsaugos priemonėmis – apsauginėmis kaukėmis ir skydeliais, vienkartinėmis pirštinėmis, dezinfekavimo skysčiais.
Dar pavasarį, pirmąją karantino savaitę, operatyviai įrengėme organinio stiklo pertvaras, kurios skiria kasininkus nuo pirkėjų.
Laikomės itin sugriežtintos higienos kontrolės ir griežtai sekame darbuotojų grafikus, kad skirtingose pamainose dirbantys kolegos neturėtų kontaktų. Pasiteisino sprendimas profilaktiškai tikrinti darbuotojus nuo COVID-19, kai tuose pačiuose padaliniuose fiksuojamas ne vienas susirgimo atvejis.
Tai yra veiksmingas būdas užkardyti koronaviruso plitimą. Tyrimus apmokame savo lėšomis, taip pat aktyviai skatiname savo darbuotojus tirtis profilaktiškai visose savivaldybėse, kurios suteikia gyventojams tokią galimybę.
– Pardavėjai, kasininkai ar salės darbuotojai kas dieną susiduria su daugybe klientų. Ar jiems nekyla baimės, kad rizika itin didelė?
– Ji ir yra nemaža, tačiau kol kas tinkamai valdoma. Puikiai suprantame, kad mūsų darbuotojai kasdien susiduria su realia COVID-19 grėsme.
Vertiname jų pastangas šiuo sudėtingu ir įtemptu laikotarpiu ir imamės visų įmanomų priemonių tiek saugiai darbo aplinkai užtikrinti, tiek darbuotojų motyvavimui stiprinti.
Per COVID-19 pandemiją buvo išplėsta jų premijavimo sistema – kiekvieną mėnesį skatinamieji priedai mokami darbuotojams, priklausomai nuo jų pasiektų rezultatų.
Per dešimt šių metų mėnesių „Maximos“ darbuotojams išmokėtų skatinamųjų premijų fondas viršijo 10,3 mln. eurų – 26,5 proc. daugiau nei prieš metus.
Be to, per pavasarinį karantiną darbuotojus premijavome papildomai ir išmokėjome dar 1,5 mln. eurų premijų.
Tačiau pinigai – dar ne viskas, ką darome. Mūsų įmonėje visi esame tarsi viena didelė šeima. Su susirgusiais ar saviizoliacijoje esančiais darbuotojais palaikome nuolatinį ryšį, teikiame visokeriopą žmogišką pagalbą.
Žinau ne vieną atvejį, kai keliskart per savaitę susirgusioms kolegėms, kurios neturi artimųjų, į namus yra pristatomas maistas ar prireikus pasirūpinama ir kitomis reikmėmis.
Be to, visus savo esamus darbuotojus esame apdraudę specialiu draudimu nuo koronaviruso.
Keli žmonės, kurie sirgo sunkesne COVID-19 forma ir gulėjo ligoninėje, jau gavo išmokas. Šis draudimas taip pat taikomas visiems naujai įsidarbinantiems.
Taip pat svarbi ne tik COVID-19 prevencija – kaip ir kasmet, įmonės lėšomis paskiepijome darbuotojus nuo sezoninio gripo. Džiugu, kad šįmet tokį norą pareiškė kur kas daugiau žmonių nei ankstesniais metais.
– Kaip pandemijos metu pasikeitė pirkėjų įpročiai ir kaip į tai reagavo dar viena svarbi prekybos grandinės dalis – tiekėjai ir gamintojai?
– Jau pavasarį, kai buvo paskelbtas karantinas, išvydome, kad Lietuvos žmonių pirkimo įpročiai pasikeitė, – jie tapo racionalesni, išmoko planuoti pirkinius ir atsirinkti tai, kas svarbiausia.
Spėju, kad tokia tendencija gali išlikti net ir įveikus COVID-19 pandemiją.
Aišku, dabar artėja Kalėdos – žmonės joms ruošiasi ir planuoja šventinius pirkinius, todėl gali tekti dažniau lankytis parduotuvėse. Norime labai paprašyti jų atsakingai laikytis saugumo reikalavimų ir rūpintis ne tik savimi, bet ir pagalvoti apie aplinkinius.
O verslas pandemijos metu, sakyčiau, tapo solidaresnis. Šį pavasarį „Maximos“ įgyvendinta kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ parodė, kad Lietuvos gamintojai ir tiekėjai yra pakankamai subrendę padėti savo šaliai kuo greičiau atsigauti ir įveikti COVID-19 sukeltus ekonominius sunkumus.
– Jei vertintume ne tik „Maximos“ įmonę ir jos partnerius, kaip, jūsų nuomone, apskritai Lietuvos valdžios institucijoms ir verslui pavyksta suvaldyti situaciją pandemijos akivaizdoje?
– Sakyčiau, jog sėkmingai įveikta pirmoji COVID-19 banga parodė, kad visi veiksmai – tiek valdžios, tiek verslo, tiek kiekvieno piliečio asmeniškai – buvo geri.
Atidžiai sekame valstybės institucijų leidžiamus dokumentus ir skelbiamas rekomendacijas – jomis ir vadovaujamės.
Žinoma, būtų paprasčiau planuoti ir ruoštis, jeigu žinotume iš anksto, kokių veiksmų reikės imtis. Tačiau suprantame, kad vargu ar tai dabar įmanoma. Todėl esame pasirengę ir imsimės visų reikalaujamų saugos priemonių, kurias numatys atsakingos institucijos.
Artimiausiu metu valdžios institucijoms bus svarbu suvaldyti riziką, susijusią su sklandžiu vakcinos įsigijimu, kai ji jau bus pagaminta, ir su tuo, kaip palankiai visuomenė priims galimybę skiepytis.
