Nepaisant darbų apimties, vairuotojams nereikia nerimauti, nes tai jų kelionių bent artimiausiais metais niekaip nepaveiks.
Pasienio kontrolės punktų direkcija jau parengusi techninius dokumentus ir Kybartų postui atnaujinti, tik reikia sulaukti finansavimo iš valstybės.
O tarp jau vykdomų projektų – ne tik Lietuvos, bet ir visos ES saugumui labai svarbūs atvykimo ir išvykimo sistemos diegimas bei dozimetrinės kontrolės įrangos montavimas.
Apie tai „Lietuvos rytui“ pasakojo Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Mindaugas Zobiela.
– Jau visai netrukus pradėsite pertvarkyti Medininkų pasienio kontrolės postą. Kokie darbai numatyti ir kas pasikeis juos baigus?
– Medininkai – didžiausias Lietuvos ir Baltarusijos automobilių kelių transporto pasienio kontrolės punktas.
Kai bus baigti jo atnaujinimo darbai, punkto pajėgumai padidės iki 6 tūkst. atvykstančių ir išvykstančių transporto priemonių per parą, o krovininio transporto pralaidumas išaugs dvigubai – nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių.
Dabar prieš Kalėdas į vieną pusę susiformuoja apie 500–600 automobilių eilė, o baigus Medininkų punkto rekonstrukciją eilių visai nebeliks.
Pertvarkant šį pasienio kontrolės punktą bus pastatyti administracinis, autobusų keleivių patikros, vairuotojų registracijos ir detalaus tikrinimo pastatai.
O paplatintoje atkarpoje tarp Medininkų ir Kamenyj Logo Baltarusijoje į abi puses bus nutiesta po keturias eismo juostas. Dar vieną, rezervinę, juostą naudosime pagal poreikį.
– Bet pokyčių vien Lietuvos pusėje nepakanka – svarbu, kad ir Baltarusija savo pusėje padidintų pralaidumą?
– Kamenyj Logo pasienio kontrolės punktą Baltarusijoje ruošiamasi rekonstruoti ir pasiekti analogiškus rodiklius kaip ir Medininkuose – 6 tūkst. atvykstančių ir išvykstančių transporto priemonių per parą. Baltarusiai su mumis siekia sukurti bendrą pralaidumą, kol kas jie ėjo žingsnis į žingsnį.
– Ar per tą laiką, kol Medininkų pasienio kontrolės punktas bus rekonstruojamas, vairuotojams reikėtų rinktis kitą kelią sienai kirsti?
– To gali prireikti tik baigiamajame etape. Tuo metu automobilių srautas ar galbūt jo dalis gali būti nukreiptas į Lavoriškes, Šalčininkus arba Tverečių.
Tačiau artimiausius dvejus metus vairuotojams tikrai niekas nesikeis.
Jei dėl tam tikrų darbų sumažėtų pralaidumas, minėti punktai jau dabar paruošti.
Šalčininkuose trečioji juosta, kuri anksčiau buvo skirta didelių gabaritų kroviniams ir nebuvo visiškai panaudota, dabar sutvarkyta taip, kad būtų galima atlikti sienos apsaugos ir muitinės patikrą. Čia įrengtos eismo valdymo ir pareigūnų darbo vietos.
Lavoriškėse baigtas muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sinergijos projektas. Čia pasieniečiai tikrina lengvuosius, o muitininkai – krovininius automobilius.
Tverečiaus punktas kol kas uždarytas, tačiau jis iš vietinio jau tapo tarptautinis. Tai reiškia, kad jį atvėrus čia galės važiuoti ir tušti krovininiai automobiliai.
– Dalyje pasienio kontrolės punktų diegiama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS). Ji svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. Paaiškinkite, kam jos reikia?
– AIS Lietuva diegia įgyvendindama įsipareigojimus Europos Sąjungai. Minėta sistema skirta asmenims iš trečiųjų šalių, ne ES piliečiams, registruoti, buvimo Bendrijoje laikui automatiškai apskaičiuoti, tapatybei ir pažeidimams nustatyti. AIS ne tik padės geriau nustatyti užsibuvusių asmenų tapatybę, bet ir stiprins kovą su terorizmu.
Pasienio kontrolės punktų direkcija parengti AIS reikiamą infrastruktūrą turi iki 2021 m. birželio, o dar kitais metais, 2022-ųjų vasarį, sistema turi pradėti veikti visos ES mastu.
– Kaip AIS veiks ir kaip tai pakeis asmenų judėjimą per sieną?
– Sistemai pradėjus veikti trečiųjų šalių piliečiai, pirmą kartą kertantys Lietuvos sieną, bus nukreipiami į specialiai įrengtas išmaniąsias registracijos vietas. Čia jiems reikės atlikti veiksmus, kuriuos nurodys kompiuteris: nuskaityti pasą, pirštų atspaudus, nusifotografuoti.
Pateikus duomenis informacija paklius į visai ES bendrą serverį Briuselyje, į kurį suplauks žinios apie į ES įvažiuojančius trečiųjų šalių piliečius.
Po kelių minučių užsiregistravęs asmuo gaus pranešimą, kad gali vykti į pasienio patikrą.
Sykį užsiregistravus AIS to daryti nereikės trejus metus. Asmenys, kurie nesutiks pateikti registruoti savo duomenų, per Lietuvos sieną nebus įleidžiami.
– Kaip šios naujovės palies ne tik trečiųjų šalių, bet ir ES piliečius?
– Net neabejoju, kad vos pradėjus veikti sistemai, kai dar kiekvienas trečiųjų šalių pilietis bus unikalus ir niekur neįregistruotas, kertant pasienio kontrolės punktus reikės daugiau kantrybės.
Tačiau svarbu suprasti, kad nieko panašaus nebebus registracijai įsibėgėjus, be to, AIS būtina mūsų saugumui užtikrinti – biometrinių duomenų, priešingai nei paso, nesuklastosi.
– AIS bus įdiegta ir rekonstrukcijai ruošiamame Medininkų pasienio poste. Kur dar ji turėtų atsirasti?
– Planuojama, kad tokia sistema bus visuose tarptautiniuose punktuose – Raigardo, Lavoriškių, Šalčininkų, Panemunės, Šumsko, Tverečiaus, Nidos, naujajame Rambyno. Tam skirta 3 mln. eurų.
Medininkuose, kur netrukus prasidės rekonstrukcija, AIS jau integruota. Tą patį tikimės padaryti ir Kybartų kelių pasienio kontrolės punkte.
Pasienio kontrolės punktų direkcija jau yra parengusi techninį šio nuo 1998 m. rimtesnio remonto nemačiusio punkto projektą. Kai tik bus numatytas finansavimas valstybės biudžete, Kybartų punktą iš karto esame pasiruošę rekonstruoti, kartu integruodami ir AIS.
– Pasienio kontrolės punktų direkcija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba įgyvendina projektą, per kurį dalyje pasienio kontrolės punktų bus įdiegta dozimetrinės kontrolės įranga. Projekto partnerės – JAV. Kuo amerikiečiai prisidės prie vykdomų darbų?
– JAV Energetikos departamentas (ED) mus remia nebe pirmą kartą – net ir tie radiaciniai vartai, kurie kontrolės punktuose stovi dabar, atsidaro padedant amerikiečiams.
Pagal VSAT ir JAV ED susitarimą branduolinio ir radiologinio saugumo srityje, amerikiečiai nuperka ir neatlygintinai Lietuvai patiekia stacionarią dozimetrinės kontrolės įrangą, skirtą automobiliniam transportui ir pėsčiųjų judėjimui.
Kartu su radiacinės kontrolės vartais JAV ED taip pat neatlygintinai perduoda programinę įrangą, kuri skirta radiacinės kontrolės vartams valdyti, ir duomenų kaupiklius.
Tokie vartai atsiras Rambyno, Panemunės, Raigardo ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktuose. Svarbu pabrėžti, kad vairuotojai jokių nepatogumų vykdant įrangos montavimo darbus nepajuto (jau visai baigiamoji stadija, tik paleidimas, testavimas liko), – per pasienio punktus važiuos, kaip iki šiol važiavo.
– Kaip įgyvendinant minėtą projektą dėl radiacinės saugos prisidės Lietuva?
– Lietuva įsipareigojo sumontuoti įrangą ir nutiesti reikiamas inžinerines komunikacijas. Šių darbų kaina – 596 tūkst. eurų. Itin svarbu užkardyti nelegalų Lietuvos sienos kirtimą, o sąžiningam verslui sudaryti sąlygas kuo greičiau atlikti pasienio patikros formalumus.
Todėl ir statomi modernūs pasienio kontrolės postai, diegiamos pažangios technologijos, padedančios stebėti tiek krovinių, tiek asmenų judėjimą.
Be viso to, naujovės neišvengiamai pagerina ir pareigūnų darbo sąlygas. „Svarbu užkardyti nelegalų sienos kirtimą, o sąžiningam verslui sudaryti sąlygas kuo greičiau atlikti patikrą.
