Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo bankrutavusios UAB „Air Lituanica“ administratoriaus UAB „Ius Positivum“ prašymą dėl įmonės pabaigos, civilinėje byloje pagal ieškovų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Air Lituanica“ direktoriaus Nerijaus Juknos ieškinius dėl bankroto bylos UAB „Air Lituanica“ iškėlimo.
Teismas nusprendė pavesti įmonės nemokumo administratoriui per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę.
Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo sprendimo gavimo dienos informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą, pateikiant teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Air Lituanica“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Baklis“, kuris Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi pakeistas naujuoju administratoriumi UAB „Ius Positivum“.
Tyrimas dėl galimo sukčiavimo
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo Vilniaus savivaldybės valdytos „Air Lituanica“ veikloje pradėtas 2014 metų lapkritį ir nutrauktas 2019 metais.
Kaip rašė naujienų agentūra BNS, į Generalinę prokuratūrą, FNTT bei Valstybės kontrolę prašydami ginti viešąjį interesą bei atskleisti tikrąją įmonės finansinę padėtį tų metų spalį kreipėsi Vilniaus savivaldybės tarybos nariai konservatoriai Valdas Benkunskas ir Gediminas Švilpa.
Jų teigimu, kas mėnesį įvairiomis formomis – tiek finansiniais indėliais, tiek didinant bendrovės įstatinį kapitalą nekilnojamuoju turtu – iš savivaldybės biudžeto „Air Lituanica“ netiesiogiai buvo skiriama nuo 1,5 iki 2 mln. litų dotacijų.
Paremti bendrovę įsigyjant jos akcijų ar skolinant lėšų esą buvo spaudžiamos savivaldybės įmonės.
Konservatoriai nurodė, kad 2014 metų liepos 1-osios duomenimis, bendrovės veiklos nuostoliai nuo jos gyvavimo pradžios pasiekė 30,5 mln. Litų.
2014 metais savivaldybės taryba pritarė „Start Vilniaus“, kuri netiesiogiai valdė didžiausią „Air Lituanica“ akcijų dalį, kapitalo didinimui dar 6 mln. litų piniginiu įnašu bei 3,8 mln. litų vertės nekilnojamuoju turtu.
Tuometinis Seimo Ekonomikos komiteto narys ir dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius taip pat buvo prašęs išsiaiškinti prokurorų, ar Vilniaus savivaldybės įmonės teisėtai, nepažeidžiant viešojo intereso skolina „Air Lituanica“.
Jo teigimu, vien Vilniaus šilumos tinklai per pusmetį „Air Lituanicai“ tuo metu paskolino 5,2 mln. litų.
„Bylos medžiaga patvirtina, kad akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ valdybos nariai neturėjo jokio pagrindo abejoti Vilniaus miesto savivaldybės pateikta informacija, kuri, be kita ko, buvo atitinkanti tikrovę ir tikruosius Vilniaus miesto savivaldybės atstovų ketinimus siekiant, kad būtų tęsiamas bendrovės „Air Lituanica“ verslo projektas“, – teigiama prokuratūros išvadoje.
Bendrovė veiklą pradėjo 2013 metų vasarą, ji veiklą sustabdė 2015 metų gegužę.
