Ekonomistas: griežtam karantinui jau per vėlu, dabar reikia nestabdyti ekonomikos

Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga. Šalies ekonomika iš duobės išlips, tik nereikia griežtinti karantino, nes užsikrėtusių koronavirusu plitimą sustabdyti jau per vėlu, o įsibėgėjusios ekonomikos nutraukti nevertėtų, pažymi ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Į antrą koronaviruso bangą žvelgiama pozityviau: ekonomistai prognozuoja, kad pasekmės ekonomikai bus mažesnės, palyginti su pirmąja banga.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

„Žinių radijas“

Dec 3, 2020, 1:19 PM, atnaujinta Dec 3, 2020, 1:21 PM

– Šiandien jau galima, Žygimantai, įvertinti, bent apčiupinėti antros bangos poveikį ekonomikai? Ar dar per anksti tą padaryti?

– Dar šiek tiek ankstoka, bet preliminarias išvadas galime padaryti. O išvados yra tokios, kad jos [antros bangos – lrytas.lt] poveikis, tikėtina, bus mažesnis negu pirmosios bangos.

Pavyzdžiui, spalio mažmeninės prekybos metinis augimas siekė net 8 proc. Tai buvo netgi spartesnis nei prieš pirmąją bangą. Taip pat darbo užmokestis nemažėja, trečią ketvirtį netgi vėl pradėjo augti, augimas paspartėjo, ir nekalbu apie viešą sektorių, bet apie privatų sektorių. Tai tokia aukšta nata mes, manau, tikrai turime nemažas galimybes pakankamai neblogai praslysti pro antrą bangą, kaip praslydome pro pirmą bangą.

– Iš tiesų, su ekonomika nebuvo tokios didelės pavasarį duobės, ten 3,8 ketvirčio minusas buvo. Bet dabar jūsų optimizmas dėl dabartinės situacijos, man atrodo, per daug rožinės spalvos. Vis dėlto dar nežinome, kiek ta duobė gilės, kaip tas virusas valdysis. Su vakcina, aišku, teigiama informacija, bet daug tokios yra ir gana pesimistinės informacijos.

– Be abejonės, tų rizikų yra ir, matyt, pavasaris parodys, kaip ten, kas, kur prisidirbę yra per karantiną, ypač, kad realią situaciją nuslepia nemaža dalimi labai dosni valstybės parama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

– O kokią situaciją galėjo nuslėpti?

– Turime pakankamai nemažą sumą atidėtų mokesčių ir klausimas, ar tikrai įmonės bus linkusios tuos mokesčius sumokėti, ar visgi skelbs bankrotus. Jei skelbs bankrotus, atitinkamai nedarbo lygis išaugs.

Taip pat kitos šalys skatina savo ekonomikas labai smarkiai, dėl to mūsų dalis eksporto sektorių puikiai atrodo. Bet, vėlgi, ta parama nebus amžina. Mūsų pagrindiniai eksporto partneriai, tarkime, Skandinavijos šalys, jose situacija epidemiologinė yra pati geriausia visoje Europos Sąjungoje (ES).

Žmonės užsidarę namuose, jie mažiau naudoja paslaugų, mažiau vyksta kelionių į užsienio šalis ir daugiau perka prekių. Tai mūsų eksportuotojams yra labai palanki situacija.

Tarkime, baldų eksporto yra dviženklis augimas. Kai kurios baldų įmonės peržiūri kovidinius planus ir grįžta prie originalių planų. Netgi mato, kad tuos originalius planus, kurie buvo suplanuoti šiems metams, viršija.

Tai, iš tikrųjų, reikėtų rizikų nepamiršti, bet labiau visgi aš teigiamai vertinčiau bent jau Lietuvos ir visą Šiaurės Baltijos šalių regiono situaciją.

Aišku, Lietuva galbūt šiek tiek tampa balta varna, nes, jeigu pažiūrėtume į epidemiologinę situaciją ir suvaržymus ekonominius, jie yra kur kas mažesni Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos šalyse. Lietuvoje turime sudėtingiausią situaciją, tai gal didžiausia rizika yra, kad neatlaikiusi sveikatos apsaugos sistema epidemiologinio krūvio privers mus imtis griežtesnio karantino, kas galbūt pakankamai atvėsintų tuos gerus lūkesčius ir tą inerciją.

– Jūs kurios nuomonės laikotės – kad karantinas buvo tik imitacinis?

– Aš jau kovo mėnesį buvau rašęs, kad visgi gerai, kad Lietuva įvedė karantiną, nes karantiną įvesti yra tikslinga anksčiau, ankstyvoje stadijoje arba visai tada nevesti.

– Tai čia apie pavasarį taip galvojote.

– Taip, tai Lietuvoje mes įvedėme anksti, mes užkardėme tą visą kilimą. Toliau buvo vasara, tas virusas prislopo ir dėl to mes turėjome puikią vasarą.

Dabar jau pavėluotai viską padarėme, kaip ir daugelis kitų ES šalių, ir dabar jau nėra didelės prasmės tą griežtą karantiną daryti, nes jau tas virusas šeimose persiduoda, susitikimuose. Tai tų dalykų nesukontroliuosi taip lengvai, nebent turėsi tokį karantiną kaip Ispanijoje, kai negalima iš namų išeiti be leidimo, yra komendanto valandos ir pan.

Bet tada klausimas, kiek mes galime tokį karantiną turėti? Tai vis tiek savaičių klausimas. Negalime iki pavasario, kol vakcinuotis pradės visi arba kol vėl pavasariui atėjus nuslūgs ta banga.

– Pavasarį, man atrodo, kad to labai griežto karantino ekonominis poveikis nebuvo kolosalus – labai stiprus. Jis buvo šioks toks, bet nekritome visi veidu į asfaltą, tai gal per daug dabar bijoma, kad ekonomika neatsilaikys, finansai neatlaikys? Na, pasiskolintume vieną kitą milijardą ir atlaikytume tuos kelis mėnesius ramiai, ar ne?

– Kaip minėjau, mes įvedėme karantiną pačioje pradinėje stadijoje, kai mes praktiškai neturėjome vidinių plėtros atvejų. Dėl to ir pramonės įmonės galėjo dirbti, transporto įmonės galėjo dirbti. Mes tokį labiau psichologinį karantiną turėjome, bet ne tokį griežtą kaip kitose šalyse. Ir turėjome labai trumpą, dėl to, kad epidemiologinė kreivė neįsisiūbavo.

– Trys savaitės ir susitvarkėme daugmaž.

– Taip, nes jau praktiškai po trijų savaičių matėsi šviesa tunelio gale, prasidėjo kalbos, kada čia ką atlaisvins ir, realiai, tos nuotaikos dar pakilo dėl to, kad buvo vasara.

Faktas tas, kad jeigu karantinas įvedamas per vėlai, kaip Lietuvos ir daugelio kitų šalių atvejų, rudens bangoje, tai prasmė griežto karantino įvedimo nėra labai didelė, nes mes vis tiek neišlauksime iki kovo mėnesio.

– Tai tie trys mėnesiai, jūsų prognoze, bus kokie? Ar netgi keturi.

– Mes turėsime tokį dalinį karantiną, švelnų. Bandysime sugaudyti tuos židinius, galbūt dalinai ir bandysime apsigyventi su virusu iki kol neateis ta didžioji diena – tai yra vakcinacijos diena.

– Žygimantai, ką daryti su prekybos centrais? Yra visokių idėjų: apriboti jų darbą savaitgaliais, išvis uždaryti ne maisto prekes. Infektologai sako atvirai, kad ten yra problemų su atstumais, žmonės grūdasi ir virusui tai yra gera terpė.

– Turbūt ne man spręsti, bet reikėtų ieškoti balanso. Galbūt iš pradžių naudoti sąmoningumo kortą. Mačiau jau Estijos valdžia parekomendavo žmonėms, kurie nori Kalėdoms apsipirkti, galbūt tai atlikti ryto metu, ne vakaro. Kažkaip tuos srautus kontroliuoti, kad tikrai nebūtų tokių didelių susibūrimų, kaip ten penktadienį išpardavimai ir panašiai.

Ir, be abejo, aiškinti žmonėms, sakyti, kad tas virusas egzistuoja. Tas faktas, kad mes visko neuždraudžiame, nereiškia, kad to viruso nėra.

– Ar biudžetui, jūsų nuomone, reikia rimtų revizijų?

– Visų pirma, turint kažkiek kitokią realiją antrosios bangos, manau, tikrai reikėtų numatyti daugiau lėšų ekonomikos tam tikrų sektorių gelbėjimui. Jei būtų noras daugiau apriboti ekonominę veiklą, tarkime, uždaryti ne maisto prekių parduotuves, tų lėšų reikėtų numatyti dar daugiau.

Kitas dalykas, manyčiau, kad investicijų planą reikėtų peržiūrėti ir tikrai nereikėtų labai daug pinigų investuoti jau kitais metais, juolab, kad Lietuva ir kitos šalys turi tikrai karčios patirties, kad skubos darbą velnias veja. Dažniausiai didžioji dalis ar bent didesnė dalis tų lėšų panaudojama neefektyviai. Tai mes patys turime savo istoriją 2009 m., kai kovojome su krize, irgi labai daug ES lėšų buvo investuota, bet jos buvo investuotos labai neefektyviai.

– Viena vertus, yra manančių, kad per krizę reikia mesti pinigus ir investuoti ir, sakykime, viešus objektus statyti, tiltus. O jūs manote, kad reikia būti atsargiems su investicijomis per krizę?

– Tikrai taip. Geriau jau investuoti daugiau į žmogų ir tiesioginėmis išmokomis paremti jaunimą, kad jis neemigruotų.

– Na, ir jūsų įspūdis: naujas pasiūlytas ministrų kabinetas – stiprus, vidutinis, silpnas? Kaip vertintų ekonomistas?

– Lūkesčiai, iš tikrųjų, yra labai dideli, nes premjerė yra ekonomistė, turi tikrai sukaupusi didelį bagažą žinių ir patirties, ir patirties būtent sudėtingose situacijose. Negali sakyti, kad tų klaidų nebuvo padaryta, bet iš klaidų mokomasi.

Manyčiau, kad yra didelė galimybė Lietuvai neužlipti ant tų pačių grėblių, ant kurių mes laipiojome praeityje ir tikrai pasiekti didelį proveržį per artimiausius 4 metus. Tai prisivyti, praktiškai, ES vidurkį galime, nes Pietų Europos šalys tikrai neišlips iš krizės labai greitai, tai vidurkį žemyn nutemps paskui save. Manyčiau, kad turime gerų startinių pozicijų netgi tapti lyderiais Baltijos šalyse. Tai iš tikrųjų lūkesčių kartelė yra aukšta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.