A. Izgorodinas: sergamumas neslopsta, nes gyventojai elgiasi ne taip, kaip derėtų

Naujausia „Google“ Lietuvos gyventojų mobilumo statistika rodo, kad mūsų šalyje įvestas antras karantino režimas neturėjo beveik jokios įtakos žmonių judėjimo srautui į masinio susibūrimo objektus. „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino vertinimu, šie duomenys ir džiugina, ir liūdina.

Pasak A.Izgorodinas, mobilumas yra geras signalas Lietuvos vartojimui, tačiau dėl to nemažėja sergamumo rodikliai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Pasak A.Izgorodinas, mobilumas yra geras signalas Lietuvos vartojimui, tačiau dėl to nemažėja sergamumo rodikliai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 4, 2020, 10:41 AM, atnaujinta Dec 4, 2020, 10:41 AM

„Tiek „Google“ duomenys apie Lietuvos gyventojų mobilumą, tiek ir Lietuvos statistikos departamento atliekamos Lietuvos vartotojų apklausos rodo, kad antroji COVID-19 banga ir antras karantinas Lietuvos gyventojus išgąsdino gerokai mažiau nei pirmas karantinas.

Abu rodikliai rodo, kad gyventojai priprato prie gyvenimo epidemijos sąlygomis, tarsi priprato prie viruso ir tapo psichologiškai atsparesni sergamumo COVID-19 viruso augimui“, – teigė A.Izgorodinas.

Anot jo, tai yra geras signalas Lietuvos vartojimui, tačiau, iš kitos pusės, dėl to nemažėja sergamumo rodikliai.

„Galima spėti, kad antrojo karantino poveikis vidaus paklausai Lietuvoje bus gerokai mažesnis nei pirmos COVID-19 bangos metu.

Tačiau bloga žinia yra ta, kad nemažėjantis gyventojų srautas į masinio susibūrimo objektus epidemijos metu neišvengiamai reiškia didelį sergamumo COVID-19 virusu mastą – ką reguliariai matome naujų COVID-19 atvejų Lietuvoje statistikoje“, – sakė jis.

„Sergamumas nemažėja todėl, kad nemažėja gyventojų srautas į masinio susibūrimo objektus, t. y. gyventojai tarpusavyje kontaktuoja taip pat aktyviai kaip ir antrojo karantino pradžioje, o su kontaktais atitinkamai yra pernešamas ir COVID-19 virusas“, – pridūrė A.Izgorodinas.

„Google“ duomenys rodo, kad, palyginti su lapkričio pradžia, gyventojų srautas į maisto parduotuves išaugo: pirmąją ir paskutinę lapkričio savaitę savaitinis vidutinis Lietuvos gyventojų srautas į prekybos centrus buvo atitinkamai 5,1 proc. ir 7,9 proc. didesnis nei baziniu laikotarpiu (sausio 3 – vasario 6 dienomis).

Lyginant su lapkričio pradžia, visiškai nepasikeitė ir Lietuvos gyventojų srautas į tranzito objektus.

„Google“ duomenys rodo, kad pirmąją ir paskutinę lapkričio savaitę vidutinis savaitinis Lietuvos gyventojų srautas į tranzito objektus buvo 35,3 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu.

Lyginant su lapkričio pradžia, gyventojų srautas į biurus padidėjo. Pirmąją ir paskutinę lapkričio savaitę vidutinis savaitinis Lietuvos gyventojų srautas į biurus buvo atitinkamai 31,3 proc. ir 25,4 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.