Verslas ir mokslas COVID-19 akivaizdoje: potencialas ir galimybės pristatyti naujus sprendimus rinkai

Kovo mėnesį Lietuvoje prasidėjusi pirmoji koronaviruso banga parodė, jog verslas turi skubiai prisitaikyti ir išmokti reaguoti į susidariusią situaciją „čia ir dabar“. COVID-19 pandemijai vis dar nesitraukiant iš šalies, kovai su ja svarbios yra visos priemonės, tad vis reikšmingesnis tampa ir verslo bei mokslo susitelkimas ir bendradarbiavimas vykdant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

 Verslas ir mokslas COVID-19 akivaizdoje: potencialas ir galimybės pristatyti naujus sprendimus rinkai.
 Verslas ir mokslas COVID-19 akivaizdoje: potencialas ir galimybės pristatyti naujus sprendimus rinkai.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 4, 2020, 8:40 AM

Bendradarbiavimas atveria naujas duris

Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė „Nordmed“, atsižvelgdama į praėjusį pavasarį Lietuvoje susidariusią situaciją, kuomet COVID-19 pandemijos pradžioje buvo juntamas medicininių kaukių trūkumas, priėmė sprendimą investuoti į kokybiškų medicininių kaukių gamybos pajėgumų sukūrimą Lietuvoje.

Pasak bendrovės „Nordmed“ komercijos vadovo Marijaus Kontrimo, įmonės gaminamas produktas išsiskiria tuo, kad medicininių kaukių gamybai žaliavos gaunamos iš Europos Sąjungos tiekėjų. Tai įmonei padeda užtikrinti produkto kokybę, patikimumą bei sutrumpina logistinę grandinę.

Be to, medicinines kaukes gaminanti įmonė bendradarbiauja su Klaipėdos bei Kauno technologijų universitetais tam, kad medžiagos būtų atrenkamos kaip įmanoma kokybiškiau. „Matėme gerą galimybę išbandyti ne tik savo, tačiau ir kitų tiekėjų tiekiamas medžiagas, išanalizuoti jų gerąsias ar blogąsias praktikas ir pagal tai gaminti savo produktą – tam pasitelkėme Kauno technologijų universiteto specialistus. Šiuo metu bendradarbiaujame su Klaipėdos universitetu tam, kad galėtume užtikrinti stabilų žaliavų tiekimą ir kokybę“, – patirtimi dalinasi M. Kontrimas.

Verslo bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucija parodė realią abipusę naudą ir galimybę kartu kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Panaudodami turimas žinias bei technologijas, mokslininkai nesudėtingai gali identifikuoti dažnus žaliavų duomenų neatitikimus, taip užtikrinant vienodą jų kokybę, o įmonė rinkai gali pristatyti visus reikalavimus atitinkančią kokybišką prekę.

Bendradarbiauti galimybių daug

Kad verslai ir mokslas susitelktų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento Europos Sąjungos investicijų planavimo skyriaus vedėja Olga Celova atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra vis dar kviečia iki 2021 m. kovo 31 d. verslo įmones teikti paraiškas ir pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonėmis, siekiant bendrystės su mokslu. „Iš tikrųjų, įmonės gali pasinaudoti tiek „Inočekiai“, tiek „InoStartas“ priemonėmis, kurios yra susijusios su verslo ir mokslo bendradarbiavimu“, – vardijo O. Celova.

Siekiant užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą, skirtingiems verslo ir mokslo bendrystės tikslams gali būti taikytinos skirtingos skatinimo priemonės. Priemonės „Inočekiai“ pagrindinis tikslas – skatinti verslininkus ir mokslininkus užmegzti pirminius kontaktus. Priemonė „InoStartas“ – puikus įrankis startuoliui gauti pradinį kapitalą ir galimybė vystyti savo verslo idėją atliekant mokslinius tyrimus, kai tyrėjai įdarbinami įmonėje.

Nors, pasak O. Celovos, mokslo ir verslo bendradarbiavimo potencialas dar nepakankamas, tačiau stengiamasi vis labiau mažinti šią problemą. Siekiant dar labiau paskatinti verslo ir mokslo bendrystę, tiek Ekonomikos ir inovacijų, tiek ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos yra paskelbusios įvairių priemonių, padedančių dar labiau apjungti verslo ir mokslo partnerystę. Tačiau O. Celova pabrėžia, jog tiek mokslui, tiek verslui svarbu rasti tarpusavio supratimą: „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra pasižymi didele rizika, tad reikia supratimo, kad nebūtinai visi rezultatai bus pasiekiami iš karto. Kai kurie tyrimai gali nepasisekti ir produktas ar paslauga gali visai nepasiekti rinkos, o dėl to ir neatnešti pelno. Tačiau, nepaisant to, verslas, kuris užsiima moksliniais tyrimais, gerokai pakelia savo konkurencinį pranašumą rinkoje.“

Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ administruojamoms priemonėms 2014–2020 metų periodu numatyta beveik 533 milijonai eurų Europos Sąjungos investicijų. Jau sudarytos 1454 sutartys už beveik 435,6 milijonus eurų. Iš jų pagal priemonę „Inostartas“ šuo metu vykdomi ar jau įvykdyti 160 projektų už beveik 4,9 mln. Eur ES investicijų, o pagal priemonę „Inočekiai“ – 199 projektai už beveik 4,8 mln. Eur ES investicijų.

Daugiau informacijos apie šiuo metu galiojančius kvietimus teikti paraiškas pagal priemones „Inostartas“ ir „Inočekiai“ galima rasti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir ES investicijų svetainėse.

„Inočekiai“ – priemonė skirta inovacinę veiklą pradedantiesiems ar vykdantiems juridiniams asmenims. Paraiškų teikimo terminas iki 2021 m. kovo 31 d.

„Inostartas“ – priemonė skirta inovatyvioms idėjoms, produkto vystymui ar tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui. Paraiškų teikimo terminas iki 2021 m. kovo 31 d.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.