Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, kad, jos nuomone, reikia laikytis anksčiau pasiektų susitarimų.
„Dėl to, dėl ko ilgai tartasi, nesant ekonominių parodymų, ypač iškraipančių galimybes įgyvendinti tokį susitarimą, būčiau toje pusėje, kad reikėtų laikytis“, – sakė M.Navickienė.
„Vyriausybės nutarimu priimtas dydis – 643 eurai ir numatytas punktas prašyti Trišalės tarybos išvados, jei ekonominės raidos scenarijuje bus numatyta, kad nedarbo lygis yra didesnis nei 8,5 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas (VDU) mažesnis nei 2 proc.
Kaip matote, nedarbo lygis yra mažesnis, o VDU augimas didesnis, todėl įsigalioja Vyriausybės nutarta 642 eurų alga, todėl manyčiau, kad nėra reikalo klausimo nagrinėti“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad MMA svarstymui reikalo nėra, nebent būtų kalbama apie didesnį dydį.
„Mes pasiliekame prie savo nuomonės, kad turime vadovautisTrišalėje taryboje sutarta formule. Nesuprantame, kodėl reikia šitą klausimą svarstyti, nes buvo nurodyta, kad išlyga yra tik tuo atveju, jei išpildomos sąlygos.
Gavome atsakymą iš Finansų ministerijos ir prognozes, kad sąlygos neišpildytos. Svarstymui galimybės nėra, nebent galime, laikantis Trišalės tarybos formulės, kalbėti apie didesnį dydį, nes VDU didėja, ir atrodo, kad pagal prognozes jis toliau didės“, – sakė I.Ruginienė.
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad VDU auga viešajame sektoriuje, o privačiame sektoriuje situacija kitokia.
„Jei atidžiai žiūrėsime į atlyginimo didinimo struktūrą, matome, kad didėja viešajam sektoriui, nes buvo viešai pasakyta, kad tiems, kurie dirba naktimis, apskritai nemiega, reikia 2–3 kartus didinti.
Nesakau, kad gydytojams nereikia didinti, bet VDU padidinimo procentas buvo tiesiogiai susijęs su viešojo sektoriaus atlyginimų kilimu, bet tai nėra uždirbti ekonominiai pinigai, tai paimti pinigai. Kalbant apie privatų sektorių, matome kritimą. Tai paradoksali situacija“, – sakė D.Arlauskas.
Pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė, kad didinti MMA yra per anksti dėl pandemijos ir neapibrėžtos ekonominės situacijos. Jis siūlė MMA klausimą atidėti bent iki kitų metų pirmojo ketvirčio.
„Mūsų narių skatinami ir vedini pasiliekame prie savo pozicijos, jog didinti MMA yra per anksti, juolab atsižvelgiant į tai, koks pandemijos protrūkis ir kas bus po to, dabar sunku numatyti“, – posėdyje sakė jis.
Vyriausybė spalį nutarė MMA nuo kitų metų didinti iki 642 eurų, tačiau paliko galimybę gruodį šį sprendimą persvarstyti.
Buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad anksčiau nustatytas 642 eurų MMA dydis kitiems metams turėtų būti paliktas.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė Eltai teigė, kad nustatytas naujasis MMA dydis nėra adekvatus šiuo metu verslininkų gaunamoms pajamoms.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad nuo MMA didinimo kol kas reikėtų susilaikyti.
Profsąjungos anksčiau teigė, kad MMA turi būti keliama iki 663 eurų, ir ragino sprendimą priimti greičiau.
MMA nuo šių metų šalyje padidėjo iki 607 eurų „popieriuje“, iki 437 eurų „į rankas“.
