„Pagrindinis dėmesys skirtas koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių mažinimui, tam skirta didžioji dalis biudžeto pakeitimų“, – pristatydama 2021 metų biudžeto projektą Seimui teigė ministrė.
Patobulintame projekte, kuriam Vyriausybė pritarė trečiadienį, gruodžio 16-ąją, išlaidos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų. Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, palyginti su ankstesniu valstybės biudžeto projekto variantu, mažėja 132,8 mln. eurų.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.
Tačiau Mišrios Seimo narių grupės narys Kęstutis Glaveckas pastebėjo, kad korekcija, kuri padaryta valstybės biudžete, nėra didelė – tik 4 proc. apimtyje. „Vis dėlto biudžetas nėra melagių biudžetas“, – replikavo K.Glaveckas.
Siūlė perkelti svarstymą
Dar ketvirtadienio rytą Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis siūlė valstybės ir savivaldybių biudžeto svarstymą apskritai nukelti į kitą dieną.
„Panašiai padarė A.Kubiliaus Vyriausybė, kai trečią valandą nakties reikėjo balsuoti už biudžetą. Panašu, dabartinė Vyriausybė, vakar aštuntą valandą registruodama biudžetą, elgiasi analogiškai.
Jei kas nors skaitėte šį biudžetą, jame nėra tokių pagrindinių dalykų kaip įsipareigojimai savivaldybėms. Šiandien ryte sužinome, kad galimai Vyriausybė susitarė su savivaldybėmis dėl netekto gyventojų pajamų mokesčio kompensavimo. Susisiekiame su merais – jie apskritai apie tai nieko nežino“, – kalbėjo R.Žemaitaitis, raginęs šį klausimą perkelti į penktadienį.
Vis dėlto Seimas tam nepritarė.
Pirmąjį ketvirtį – sunki situacija
Suskaičiuota, kad pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) krito 4,3 proc. kilo, šiemet numatomas 1,5 proc. kritimas. „Kitąmet pirmajame ketvirtyje situacija bus sunki, o vėliau turėtų pasitaisyti, – Seime kalbėjo G.Skaistė.
Ji prognozavo, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 9,3 proc., o kitąmet – 4,1 proc.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. p. BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante.
„Atkreipiu dėmesį į vieną ir pagrindinį dalyką – padidėjimas deficito nuo ankstesnės Vyriausybės suplanuotų 5 proc. iki 7 proc. yra vienkartinės išlaidos, kurios numatytos suvaldyti koronaviruso plitimą ir amortizuoti ekonomikos žalą.
Sėkmingai suvaldžius koronaviruso plitimą, tų išlaidų 2022 metais jau neturėsime. Vien tik eliminavus šias išlaidas biudžeto deficitas kris žemiau 5 proc.“, – sakė konservatorius Mykolas Majauskas.
Pristatant pakoreguotą biudžetą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Lukas Savickas atkreipė dėmesį į du aspektus: į tai, kad pasirinkta išbraukti ES atsigavimo fondo lėšas – sumą, artimą 1 mlrd. eurų, bei į numatytą 7 proc. biudžeto deficitą.
„Dėl to turėsime įvedinėti naujus mokesčius arba turėsime peržiūrėti valstybės finansavimą esminėms valstybės sritims“, – teigė L.Savickas.
„Ši Vyriausybė yra pažadėjusi, kad mokesčiai nebus koreguojami. Patys dydžiai nebus koreguojami, bet, siejant su tuo, kad ir ES biudžete labai daug skolų, reikės jas padengti. O tam bus naudojami europiniai mokesčiai, tokie kaip plastmasių mokestis, su finansinėmis tranzakcijomis siejami mokesčiai ir panašiai. Ateis jie ir pas mus“, – pastebėjo K.Glaveckas.
Darbo partijos frakcijai priklausantis Vigilijus Jukna sakė: „Didžiausią nerimą kelia tai, kad, panašu, turėsime vieną didžiausių biudžetų deficitų ES. O aiškaus ir detalaus skolos valdymo plano pasigedome.
Vyriausybė nepažiūrėjo, kur galima sumažinti išlaidas, kad tas deficitas nebūtų toks didelis“.
Kaip Vyriausybės posėdyje trečiadienį, gruodžio 16 d., nurodė G.Skaistė, 480 mln. eurų papildomai ketinama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ligos, nedarbingumo išmokoms, subsidijoms prastovų metų, išmokoms savarankiškai dirbantiems, dar ieškantiems darbo.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – 230 mln. eurų, kurie bus skirti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai paramai verslui.
Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų, kurie bus skirti COVID-19 vakcinos įsigijimui, gydymui ir medicininės įrangos įsigijimui, laboratoriniams tyrimams ir kita.
2021 metų biudžetą Seimas tvirtins gruodžio 22-ąją.
Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad kitų metų biudžetas ateityje dar gali būti tikslinamas.
