Palyginti su šių metų biudžetu, apkarpyti kone visi pagrindiniai įplaukų šaltiniai. Antai pridėtinės vertės mokesčio tikimasi surinkti 4,138 mlrd. eurų (beveik 11 mln. eurų mažiau nei šįmet), akcizų – 1,573 mlrd. eurų (37 mln. eurų mažiau), gyventojų pajamų mokesčio – 1,845 mlrd. eurų (net 152,2 mln. eurų mažiau).
Visa tai suprantama, nes tęsiantis pandemijai apie ženklesnį ekonomikos atsigavimą bent artimiausiais mėnesiais kalbėti būtų naivu. Tad naujoji valdančioji dauguma turėjo nedaug manevro laisvės – arba drastiškai karpyti išlaidas, arba skolintis ir numoti ranka į biudžeto deficitą, kuris turėtų siekti daugiau nei 4 mlrd. eurų.
Pasirinktas pastarasis variantas. Kol kas atrodo, kad jis gali būti teisingas, nes šiuo metu Lietuva gali pasiskolinti ne tiktai už simbolines, bet dažnai net už neigiamas palūkanas, kaip ir didžioji dalis kitų išsivysčiusių valstybių. Bet šiuos pinigus anksčiau ar vėliau teks grąžinti, tad jie privalo būti investuoti taip, kad duotų akivaizdžios naudos.
Palyginti su valstiečių parengtu pirminiu biudžeto variantu, dabartinio išlaidų eilutėje atsirado papildoma 934 mln. eurų suma, kuri bus skirta pandemijos padariniams suvaldyti.
Didelė dalis šių pinigų bus mesta į ekonomiką išmokų, subsidijų, lengvatinių paskolų pavidalu. Tai turėtų bent šiek tiek pagelbėti tiems verslo sektoriams, kurie nuo koronaviruso nukentėjo labiausiai. Jei dauguma tokių įmonių, sulaukusios pagalbos, atsities, atitinkamai išaugs ir biudžeto pajamos.
Prieš balsavimą valstiečiai kritikavo Vyriausybę, kuri apsisprendė į biudžetą neįtraukti būsimų lėšų iš ES atsigavimo programos, nors šios sumos buvo išguldytos Ateities ekonomikos DNR plane.
Šis sprendimas neskubėti galbūt ir pateisintinas. Juk ne tik teks taisyti šio plano spragas, bet ir sulaukti paramos iš Briuselio, kuris kol kas neskuba praverti pinigų maišo. Bet ilgai trypčioti ir tartis nėra kada, nes ūkiui finansinių injekcijų reikia čia ir dabar.
Todėl artimiausia užduotis būtų kaip įmanoma greičiau atrinkti finansavimo vertus projektus bei kryptis ir kreiptis į Europos Komisiją dėl subsidijų bei paskolų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M.Majauskas dėkojo valstiečiams, kurie esą smarkiai prisidėjo rengiant kitų metų biudžeto projektą. Toks reveransas nebuvo vien bandymas įtikti prieš lemiamą balsavimą, nes dabartiniai valdantieji biudžete iš tiesų paliko daug buvusios Vyriausybės numatytų sprendimų. Daugiausia – susijusių su išlaidomis.
Nuo kitų metų kone 10 proc. padidės senatvės pensijos, o jų vidurkis sieks 413 eurų per mėneį, arba 36 eurais daugiau negu šįmet. Augs ir vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų per mėnesį, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms – nuo 100 iki 111 eurų už kiekvieną vaiką. Simboliškai pakils valstybės tarnautojų atlyginimai – nuo 176 iki 177 eurų padidintas bazinis pareiginės algos dydis.
Padidės ugniagesių, pasieniečių ir policininkų darbo užmokestis. Daugiau gaus ir Seimo darbuotojai, nes parlamentas pritarė liberalo R.Juškos siūlymui papildomai paskirti Seimo kanceliarijai 1,584 mln. eurų.
Suma valstybės mastu nedidelė, bet premjerė I.Šimonytė tokio projekto autorius apkaltino ciniškumu. Tai parlamentarų nesustabdė, tad ir Seime dirbantys žmonės galės tikėtis didesnių algų.
Apskritai atlyginimai didės, nes nuo 2021-ųjų nutarta dar pakelti ir minimalią mėnesio algą (MMA) – ji turėtų išaugti 35 eurais – iki 642 eurų. Net ir darbdavių atstovai sutiko, jog didinti MMA reikia, bet, jų nuomone, šiuo atveju sprendimas buvo pernelyg skubotas, nes šalies BVP šiemet traukėsi, o nuosmukis numatomas ir mažiausiai pirmąjį kitų metų pusmetį.
Ekonomistas A.Izgorodinas aiškino, kad „įmonės mokės didesnę MMA, bet reikia suprasti, jog tai atitinkamai reikš ir lėtesnį užimtumo atsigavimą. Atsigaunant ekonomikai verslas bus linkęs išnaudoti turimą darbo jėgą ir lėčiau priims naujus darbuotojus“. Be to, augant MMA didės ir biudžeto deficitas, nes gaunančių tokią algą yra ir valstybiniame sektoriuje.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V.Janulevičius – pasak jo, pirmiausia teks mokėti didesnes algas dabartiniams darbuotojams, o naujų priimti mažiau: „Geresnis sprendimas būtų MMA kelti pavasarį, kai ekonomika galbūt pradės atsigauti, kad nebūtų apsunkintas darbo vietų kūrimas per artimiausius 2–3 mėnesius.“
Vis dėlto pajamų iš pagrindinių mokesčių prognozė rodo, kad net kylant algoms, pensijoms bei įvairioms išmokoms vartojimas tokiu pat greičiu vargu ar augs.
Taip planuoti yra pagrindo, nes, pavyzdžiui, šiemet tikimasi maždaug 6 proc. mažmeninės prekybos augimo, o indėliai bankuose per pirmuosius tris ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo net 23,7 proc. – iki 28,7 mlrd. eurų. Vien gyventojai juose turi sukaupę apie 17 mlrd. eurų, o išlaidauti kol kas neskuba.
Taigi žymesnių įplaukų biudžete kol kas nenumatoma, o kaip seksis su juo gyventi, pamatysime jau po kelių mėnesių, nes naujas persvarstymas gali vykti Seimo pavasario sesijos metu.
