„Tiesa yra ta, kad Lietuva sukuria daugiau pridėtinės vertės pramonės sektoriuje, nei fabrikų (ir kolchozų) turinti Baltarusija (skaičiuojant vienam gyventojui).
Maža to, Lietuvoje per pastaruosius penketą metų pramonės sektoriuje sukurta pridėtinė vertė išaugo 23 proc., o Baltarusijoje – sumažėjo 4 proc. Šis atotrūkis, tikėtina, dar labiau išaugs, nes Lietuvos pramonė 2019 metais sulaukė rekordinių investicijų, o kone kas mėnesį būdavo pastatoma po naują gamyklą.
2020 metai neleido visiškai išnaudoti šio potencialo, tačiau pasaulio ir Lietuvos ekonomikai sugrįžus į savo vėžias, gamybos apimtys Lietuvoje turėtų išaugti.
Baltarusijoje padėtis yra priešinga, nes išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas bei Rusijos, kuri yra pagrindinė Baltarusijos eksporto partnerė, ekonominė stagnacija (dėl sumažėjusių gamtinių dujų paklausos ir išaugusių nervus paralyžiuojančių dujų paklausos) neleis Baltarusijos pramonei atsigauti“, – statistiką komentavo ekonomistas.
Skaičiuojama, kad 2014 m. Baltarusijos sukuriamos pridėtinės vertės apdirbamosios pramonės sektoriuje apimtys buvo 1316 tūkst. eurų vienam gyventojui, o po penkerių metų nukrito iki 1263 tūkst. eurų vienam gyventojui. Lietuvoje atitinkamai 2286 tūkst. eurų vienam gyventojui ir 2821 tūkst. eurų vienam gyventojui. Vadinasi, kai Baltarusijos rodiklis 4 proc. krito, Lietuvos 23 proc. augo.
Palyginimui Ž.Mauricas pateikia skaičius: Vokietijoje pramonės sektorius sukuria 7940 eurų pridėtinės vertės (vienam gyventojui) t.y. beveik 3 kartus daugiau nei Lietuvoje ir 6 kartus daugiau nei Baltarusijoje.
Suomijoje atitinkamai – 6,4 tūkst., Estijoje – 2,7 tūkst., Latvijoje – 1,6 tūkst., Čekijoje – 4,7 tūkst., JK – 3,3 tūkst., Graikijoje – 1,3 tūkst., Rusijoje – 1,4 tūkst., Kinijoje – 2,5 tūkst. eurų vienam gyventojui (ES vidurkis yra 4,6 tūkst.).