Anot LPK, susitikime ministrei buvo pristatyti LPK pasiūlymai Vyriausybės 2020-2024 metų programos įgyvendinimo priemonių planui demografijos, migracijos ir kitose ministerijos kuruojamose srityse.
Tarp pasiūlymų – raginimas deleguoti vienai konkrečiai institucijai migracijos ir demografijos politikos formavimą ir su tuo susijusių programų įgyvendinimą.
Taip pat – raginimas, kad užimtumo išsaugojimas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas taptų Užimtumo tarnybos prioritetu, kad būtų optimizuotos valstybės užimtumo ir perkvalifikavimo sistemos, šiai tarnybai deleguojant išteklius, atsakomybę.
LPK teigimu, buvo atkreiptas dėmesys į prašymą didinti bendrus imigracijos srautus, kompensuojant nuolatinį bendrą gyventojų ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą. Taip pat – sudaryti supaprastintas sąlygas atvykti į Lietuvą kvalifikuotiems specialistams ir įsidarbinti tose srityse, kuriose Lietuvoje yra darbuotojų trūkumas.
Tarp pasiūlymų – ir tikslas sukurti mokymosi visą gyvenimą sistemą, integruojančią Užimtumo tarnybą, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas. Pažymima, kad reikalingas suaugusiųjų įsitraukimo į mokymąsi visą gyvenimą skatinimas.
Taip pat iškeltas poreikis taikyti ilgalaikes pagalbos priemones labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams. LPK atstovai prašė numatyti subsidijas darbuotojams po prastovų, pasibaigus karantinui, kiekvienai išlaikomai darbo vietai skiriant 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA.
LPK neigimu, buvo pabrėžtas poreikis surengti atskirą diskusiją dėl nuo sausio 1 dienos pradėtos taikyti kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą dirbti pagal profesiją, kurių specialistų Lietuvoje trūksta sąrašą.
LPK atstovai pažymėjo, kad kai kuriems sektoriams nustatytos kvotos visiškai neatitinka realaus poreikio – kvotų įvedimas ypač skaudžiai atsilieps kelių transporto veiklai.
