„Norfos“ įmonių grupė savo iniciatyva pradėjo nuolatinį darbuotojų testavimą.
Priimtas teisingas sprendimas
„Norfos“ parduotuvių tinklą valdančios įmonės vadovas ir pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis pasakojo, kad situacijos rimtumą suprato dar praėjusiais metais, kai koronavirusas buvo diagnozuotas keliems skerdimo cecho Šilalėje, kuriame pagamina apie ketvirtadalį Lietuvos rinkos kiaulienos, darbuotojams.
„Šilalės atveju patyrėme lengvą šoką, kai susirgimų skaičius pradėjo augti. Iš pradžių tikrai nežinojome, ką daryti. Išbandėme įvairias priemones, bet jos nedavė rezultatų, negelbėjo ir kitoks pamainų organizavimas. Iš pradžių planavome testuoti tik gamyboje dirbančius darbuotojus, bet paskui nusprendėme, jog testuosime visus, ir gyvenimas parodė, kad buvome teisūs. Nesu medikas, bet, logiškai mąstant, jei pavyksta sėkmingai aptikti ir izoliuoti viruso nešiotojus, yra tikimybė, kad ateityje pavyks sumažinti ir infekcijos plitimą“, – sakė D.Dundulis.
Virusas, pasak pašnekovo, plinta neprognozuojamai, tad kai atskiruose įmonės gamybos padaliniuose imta fiksuoti susirgimo COVID-19 atvejus, buvo priimtas sprendimas pradėti nuolatinį darbuotojų testavimą. Šiam darbui „Norfa“ savo lėšomis pasitelkė privačią laboratoriją.
„Nusprendėme, kad jei kuriame nors padalinyje atsiranda koronaviruso atvejų, jame darbuotojus tirsime kas savaitę, o jei atvejų nepasitaiko – kas dvi savaites“, – sakė jis ir pridūrė, kad tokia strategija padėjo užbėgti už akių itin rimtoms pasekmėms, tokioms kaip gamybos procesų stabdymas.
D.Dundulis teigė, kad priimant sprendimus labai svarbu buvo nesukelti panikos. „Kai sužinojau, kad įmonėje turime 35 besimptomius atvejus ir dar yra sergančiųjų, svarstėme ir kitą veiksmų planą – stabdyti gamybą. Laimė, kad teko tik šiek tiek apriboti veiklą. Šiandien galiu drąsiai apie tai kalbėti, nes tai jau praeitis, o jei apie tai būčiau kalbėjęs anuomet, būtų kilusi panika.“
Prabilti viešai apie išgyventą sudėtingą situaciją D.Dundulis ryžosi todėl, kad šiuo metu jau nebėra tokios rizikos, o ir įgyta patirtis galbūt bus naudinga kitoms su panašiais sunkumais susiduriančioms įmonėms.
Pagalba – akių dūmimas
COVID-19 pandemijos pradžioje, jei kurioje nors įmonėje būdavo užfiksuojamas susirgimas šiuo virusu, ją nedelsdami aplankydavo įvairių valstybinių institucijų atstovai ir noriai apie šiuos vizitus pasakojo žiniasklaidai.
„Bet mes nežinome, ką realaus jie tose įmonėse nuveikė. Esu tikras, kad jiems pavyko padaryti puikų marketinginį šou, o kokie realūs darbai – nežinau“, – kalbėjo „Norfos“ įmonių grupės vadovas.
Įdomu tai, jog prieš pradėdama savo iniciatyva masinį darbuotojų testavimą įmonė kreipėsi raštu į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ji padėtų testuoti darbuotojus, tačiau nuo to laiko prabėgo jau pora mėnesių, o jokio atsakymo iš ministerijos D.Dundulis taip ir nesulaukė: „Iš valdžios jokios pagalbos nesitikėjau, tiesiog norėjau būti apsidraudęs, kad jos tikrai negausiu. Sakyčiau, kad pagalba iš valstybės – tai akių dūmimas. Mūsų valdžia atsiranda tada, kai reikia nubausti, o kai reikia padėti, jos nėra.“
Stringantis testavimas
Vienas labiausiai sėkmingam pandemijos valdymui koją kišančių dalykų, anot D.Dundulio, yra nepakankamas ir stringantis testavimas. Tuo, kaip praėjusią vasarą buvo valdoma pandemijos situacija, jis įsitikino ir asmeniškai.
„Vasaros pabaigoje susirgo mano sūnus, tuo metu buvau Latvijoje ir, ryte gavęs žinią apie jo ligą, dešimtą valandą jau buvau pasidaręs testą, o tie žmonės, kurie su mano sūnumi turėjo kontaktą, net po keturių penkių dienų neturėjo galimybės atlikti testų. Tuo metu Lietuvoje pasidaryti testą buvo didelė problema“, – pasakojo D.Dundulis ir priminė, kad tuometis sveikatos apsaugos ministras ne kartą viešumoje kalbėjo apie neva sklandžiai vykstantį testavimą, tačiau realybė buvo kitokia.
Situacija, pasak pašnekovo, buvo ironiška ir dėl to, kad testas yra pirmas žingsnis siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, o laiku jo nesustabdžius problemos tampa dar opesnės – persipildo ligoninės, kyla visos sveikatos paslaugų sistemos perkaitimo pavojus, tačiau net ir žengti tą paprastą žingsnį – pasidaryti testą – buvo labai sudėtinga.
„Matome, kokia situacija šiuo metu yra Latvijoje ir kokia Lietuvoje. Mūsų kaimynai turi procentiškai mažesnį susirgimų skaičių, nes kur kas aktyviau ir sklandžiau vykdė testavimą. Kalbant apie mūsų bendrovės patirtį, turiu pripažinti, kad buvo labai sudėtinga surasti įmonę, kuri galėtų testuoti mūsų darbuotojus, o tuo metu per visas televizijas buvo rodoma, kaip Seimo nariai galėjo atlikti testus kada panorėję“, – sakė D.Dundulis.
„Norfos“ įmonių grupės vadovas teigė, kad ir ateityje pagal nustatytą grafiką toliau bus testuojami tiek bendrovės gamybos padaliniuose, tiek prekybos centruose dirbantys darbuotojai.
Profesorius: „Tai veiksminga priemonė“
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, paklaustas, kaip vertina įmonės sprendimą nuolat testuoti darbuotojus ir taip aptikti besimptomius atvejus, sakė: „Tai labai tikslinga ir veiksminga priemonė. Tokiu pavyzdžiu turėtų sekti ir kitos Lietuvos įmonės.“
Anot jo, nemažai šalių jau įsitikino tokios priemonės veiksmingumu. „Pirmiausia reguliarus testavimas buvo pradėtas vykdyti gydymo įstaigose. Tai padeda nustatyti lengvus koronaviruso atvejus, kai sirgdami medikai eina į darbą ir užkrečia kolegas. Paprastai kalbant, kai tokie atvejai išgaudomi ir žmonės izoliuojasi, stabdomas ir viruso plitimas. Itin svarbu, kad nustačius ligą žmogus kuo greičiau apribotų socialinius kontaktus ir toliau neplatintų infekcijos“, – kalbėjo jis.
Paklaustas apie testavimo apimtį Lietuvoje profesorius negailėjo kritikos valdžios institucijoms. „Matant kai kurių tarnybų bejėgiškumą, geriausia, ką galėtų padaryti valstybė, – nupirkti greitųjų antigenų ar kitų testų ir apriboti šioje srityje klestinčią biurokratiją. Reikėtų labiau pasikliauti įmonėmis ir įstaigomis, juk daugelio įmonių vadovai yra išsilavinę, šviesūs žmonės, kurie sukūrė savo verslus ir puikiai supranta, kaip juos valdyti, rūpinasi savo darbuotojų saugumu“, – sakė V.Kasiulevičius ir įspėjo, kad jei darbuotojai įmonėse masiškai sirgs, nebus kam dirbti, dėl to labai smarkiai nukentės ekonomika.
„Valstybė turi labiau pasitikėti verslu ir atlaisvindama įvairius biurokratinius ribojimus leisti kuo aktyvesnį darbuotojų testavimą. Užtektų nustatyti labai paprastas ir aiškias taisykles, juo labiau kad greitųjų antigenų testų naudojimas nėra labai sudėtingas“, – teigė jis.
