Dėl pandemijos ir kelionių ribojimo keleivinių skrydžių skaičius Kauno oro uoste susitraukė iki neregėtų žemumų. Praėjusį pirmadienį bendrovės „Ryanair“ lėktuvas „Boeing 737“ išskrido į Dubliną. Kitas skrydis į Airijos sostinę – tik penktadienį.
Daugiau keleivinių skrydžių nenumatyta ir situacija turbūt nesikeis iki vasario pabaigos.
Lėktuvų gausa gali nustebinti
Ilgalaikio stovėjimo automobilių aikštelėse galima būtų drąsiai statyti net vilkiką su puspriekabe, vietos – į valias. Gyvybės ženklų nematyti ir netoliese iškilusiame viešbutyje.
Oro uosto patalpose nematyti nei keleivių, nei juos pasitinkančių žmonių, tačiau veikė kavinė, o joje kartais net rikiuojasi eilės. Karštų gėrimų ar pietų užsuka oro uoste veikiančių tarnybų ar įmonių darbuotojai.
Oro uoste įsikūrę net 4 didelės orlaivių remonto ir priežiūros bendrovės, kurių vadovai darbo stygiumi nesiskundžia.
Lėktuvų išrikiuota tiek, kiek jų turbūt nebuvo niekada – matyti net Pietų Afrikos Respublikos, Indijos, Nigerijos, Vokietijos oro bendrovių ženklais pažymėtų lėktuvų.
Dalis jų atskraidinti atlikti privalomą techninę apžiūrą, kiti tiesiog pastatyti, kol atsiras poreikis vėl kilti į padangę.
Techninis aptarnavimas nesustojo
„Pandemija visame pasaulyje pakoregavo oro uostų darbą į neigiamą pusę“, - kalbėjo valstybės įmonės Lietuvos oro uostai Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovas Dainius Čiuplys.
Pasak jo, daugelis oro uostų turėjo prisitaikyti, sukurti veiklos efektyvinimo sprendimus – tai daro ir Lietuvos oro uostai.
Vis dėlto dalis procesų sumažėjo tik keleivinės aviacijos rinkoje, o kroviniai oru juda net didesnėmis apimtimis, techniniai skrydžiai, lėktuvų remontas, mokomieji skrydžiai ir toliau sėkmingai vyksta, lėktuvus parkuoti ir prižiūrėti reikia, o tai reiškia, kad oro uostams darbo nestinga. Galbūt ši veikla tik mažiau matoma daugeliui žmonių.
„Kauno oro uostas visame Lietuvos oro uostų tinkle išsikiria tuo, kad jame itin išvystyta orlaivių techninio aptarnavimo ir remonto veikla, todėl skrydžiai toliau vyksta“, - pasakojo D.Čiuplys.
Nemaža dalis veiklos pastaruoju metu buvo susijusi ir su kariniais skrydžiais, kurie Kauno oro uostą renkasi dėl strategiškai patogios vietos tarpinei stotelei, kuro užsipildymui ar karių logistikai.
Per visus praėjusius metus Kauno oro uoste aptarnauta 369 tūkst. keleivių - 68 proc. mažiau negu 2019 metais, kai gyvenome įprastu tempu. Toks praėjusių metų rodiklis iš esmės sutampa su daugelio mūsų regiono oro uostų srautais.
Krovinių srauto augimas - įspūdingas
Pasak D.Čiuplio, yra ir gerų žinių. Praėjusiais metais būtent Kauno oro uoste rekordiniu tempu augo krovinių srautas – augimas siekė 70 proc. ir sudarė daugiau kaip 5,4 tūkst. tonų. Siuntas skraidinantys lėktuvai į Kauną skraido kiekvieną dieną.
„Sausį ir vasarį keleivinių skrydžių Kauno oro uoste tikrai bus mažai, buvo likę keletas krypčių į Jungtinę Karalystę, Skandinaviją ir didesnis oro bendrovių aktyvumas numatomas tik kovo pabaigoje“, - spėjo Lietuvos oro uostų atstovas.
Jo nuomone, aviacijos atsigavimas bus veikiamas daugelio išorės veiksnių, vieni pagrindinių bus pandemijos situacija ir dinamika, masinės vakcinacijos eiga bei susitarimai bent tarp ES šalių dėl vieningos keliavimo tvarkos.
„Teigiamus ženklus keleivinėje aviacijoje tikimės išvysti pavasarį, tačiau iki tol turime daug iššūkių ir vienareikšmiškai bene šalčiausią žiemą visomis prasmėmis“, - kalbėjo D.Čiuplys.
