Preliminariais VŠT skaičiavimais, per sausio mėnesį į tinklą bus patiekta 443,9 tūkst. megavatvalandžių (MWh) šilumos energijos – net 28 proc. daugiau nei pernai sausį (345,6 tūkst. MWh).
Didesnis šilumos poreikis lengvai paaiškinamas, sakoma VŠT pranešime, – pernykštis sausis buvo vienas šilčiausių – vidutinė temperatūra buvo plius 1,7 laipsnio.
Šiemet pirmasis metų mėnuo atgaivino klasikinės žiemos prisiminimus – preliminariai skaičiuojant, vidutinė temperatūra prognozuojama minus 4,3 laipsnio. Tiesa, jokios anomalijos čia nėra – 2019 metų sausis buvo labai panašus.
„Nepaisant labai reikšmingai išaugusio šilumos energijos suvartojimo, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, vilniečių sąskaitos šių metų sausį vidutiniškai augs tik kiek daugiau nei dešimtadaliu – augimą atsvers gerokai mažesnė nei pernai šilumos kaina, kurios didžiąją dalį lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kaina.
Kuro kaina nustatoma biržoje ir nuolat kinta, tačiau pastaraisiais mėnesiais tiek dujų, tiek biokuro kaina buvo istoriškai žemo lygio, todėl žiemos mėnesiais sąskaitos negąsdins, net jei orai bus atšiauresni nei norėtųsi“, – pažymi VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.
Šiemet sausį kilovatvalandė šilumos energijos sostinės gyventojams kainuos 4,14 cento. Pernai sausį kaina buvo 12,7 proc. didesnė ir siekė 4,74 ct. Kintamoji kainos dalis šiemet sausį buvo 2,81 ct, pernai – 3,28 ct.
„Tiesa, už gruodį patiektą šilumą vilniečiai mokėjo dar mažiau – 3,96 ct/kWh. Vidutinė gruodžio mėn. temperatūra buvo aukštesnė, todėl šilumos suvartojimas buvo mažesnis, gruodžio sąskaitos vidutiniškai 21 proc. mažesnės nei sausio prognozė.
Tai atspindi dar vieną dėsningumą – vėstant orams didėja šilumos gamybos poreikis ir tuo pat metu naudojamo kuro paklausa, o augant paklausai kyla ir kuro kaina, tad realybė tokia, kad šaltuoju metų laiku šilumai gaminti skirtas kuras yra brangesnis.
Kuro kainos augimas šaltuoju metų periodu atsispindi ir gyventojų sąskaitose. Biržoje vyraujančioms kuro kainoms reikšmingos įtakos daryti negalime, todėl stengiamės optimizuoti veiklos sąnaudas ir toliau išlaikyti vieną mažiausių Lietuvoje pastoviąją kainos dalį.
Gyventojai, savo ruožtu, šildymo sąskaitas gali palengvinti mažindami šilumos energijos suvartojimą – renovuodami būstą, taupydami šilumą, modernizuodami šildymo sistemas“, – pridūrė L. Jakubauskas.
Vilniaus šilumos tinklai yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja. Įmonė gamina šilumos ir elektros energiją bei teikia centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas daugiau kaip 220 tūkst. sostinės namų ūkių bei įmonių.
