Pirmadienį „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas už patirtus nepatogumus atsiprašė žmonių.
„Dėl rekordinio sniego labai didelis kiekis ESO klientų pastaruoju metu išgyveno tikrai sudėtingą situaciją. Dalis jų net kelias dienas turėjo laukti, kol bus atkurtas elektros tiekimas.
Noriu padėkoti visiems ESO klientams už kantrybę ir atsiprašyti už patirtus nepatogumus. Norėčiau padėkoti ir ESO darbuotojams, kurie išliko ištikimi savo profesijai. Jie negailėdami savo sveikatos be poilsio dirbo, remontuodami elektros tiekimo tinklus“, – sakė jis.
Viskas dėl lūžusių medžių, ieškoma sprendimų
„Visas tinklų avarijas sukėlė lūžtantys medžiai. Neišvirto ne viena atrama dėl to, kad ji yra susidėvėjusi. Medžiai bei lūžtančios šakos virto linijų, nutraukė jas, laužė atramas“, – kalbėjo ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.
Tačiau pripažinta, kad dėl visko, kas nutiko, kaltinti vien tik gamtos stichijos negalima.
Klimatas keičiasi, tokių snygių gali būti vis daugiau, ir jiems reikia ruoštis.
Svarstomi nauji planai, ką daryti, kad elektros tiekimas gyventojams, ištikus įvairioms gamtos stichijoms, nebūtų nutrauktas. Vieni iš sprendimų – požeminių elektros kabelių klojimas ir proskynų miškuose platinimas.
„Per šią stichiją elektros linijos buvo tiesiog nutrauktos, išverstos visos atramos po keletą kilometrų. Sutvarkius ir atstačius linijas, medžiai pakartotiniai krito ant atramų, todėl labai svarbu vietoj oro linijų pakloti požeminius elektros kabelius.
Mes turime užsibrėžę tikslą iki 2030 m. pakeisti apie 67 proc. tinklo miškingose vietovėse. Šiuo metu kabeliai pakloti 40 proc.
Tai nėra vienintelis stebuklingas būdas, kartu reikia ir platinti miškuose proskynas. Medžiai, aukštesni negu 10 metų, krenta ir nutraukia elektros laidus, sulaužo atramas.
Šitą pasiūlymą buvome pateikę ministerijoms dar po pavasarį praūžusios audros. Jau praeitą savaitę pakartotinai atnaujinome šį siūlymą, nes reikia neatidėliojant spręsti problemą.
Nėra vieno sprendimo, reikia derinti juos, kad galiausiai gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – komentavo M.Keizeris.
Investicijos didelės
Požeminių kabelių kilometrų skaičių miškingose vietovėse žadama didinti jau šią vasarą. D.Maikštėnas sako, kad šiam tikslui planuojama skirti 400 mln. eurų.
„Ignitis grupė“ turi labai stiprų finansinį pagrindą ir per praėjusius trejus metus padarė rekordines investicijas į ESO tinklą. Per trejus metus buvo investuota arti 600 mln. eurų. Iki 2030 metų mūsų investiciniuose planuose – investuoti į ESO tinklą arti 2 mlrd. eurų. Iš jų per 400 mln. eurų bus nukreipta į orinių elektros linijų pakeitimą požeminiais kabeliais“, – teigė D. Maikštėnas.
„Iš ESO bendrovės reikalaujame, kad visos investicijos būtų atliekamos efektyviai, kad jos nesukeltų elektros tiekimo tarifų visiems Lietuvos žmonėms. Turime suprasti, kad investicijos į kabelius yra didelės, jos turi didžiausią įtaką tarifui, todėl būtina išnaudoti ir visas kitas įmanomas priemones“, – papildė jis.
Pasak jo, labai svarbu toliau skaitmeninti elektros tinklą, kad tiekimas būtų atkuriamas ir tinklo priežiūra vyktų sparčiau ir efektyviau.
Jis priminė, kad ne mažiau svarbi yra ir galimybė naudotis avariniais elektros generatoriais.
Elektros tiekimas jau atstatytas
Naujausiais duomenimis, elektros tiekimas atstatytas visiems Lietuvos gyventojams, pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). Jis buvo nutrūkęs, ant elektros linijų dėl gausaus snygio nuvirtus medžiams.
ESO teigimu, pirmadienį po pietų buvo likę tik pavieniai atvejai Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse, ten buvo vežami generatoriai.
Nuo sausio 25 dienos įskaitant trumpalaikius ir pasikartojančius gedimus, elektros tiekimas buvo nutrūkęs ir atnaujintas apie 520 tūkst. namų ūkių.
Unikalių atsijungusių klientų buvo apie 290 tūkst., iš jų 50 proc. elektra atsijungė pakartotinai.
Šalinant gedimus dalyvavo 200–250 brigadų, jose dirbo apie 600 žmonių.
