Tačiau šiuose procesuose A.Khawaja toli gražu veikė ne vienas. Tarptautinės žiniasklaidos atskleistoje istorijoje pilna ir kitų veikėjų pavardžių.
Tarp jų – ir George’as Naderas, kuris buvo vienas svarbiausių liudytojų specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio vadovautame tyrime dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus.
JAV teisingumo departamentas 2019 metų pabaigoje paskelbė, jog G.Naderas bendradarbiavo su Lietuvoje sulaikytu A.Khawaja kuriant ir įgyvendinant neteisėtas JAV politikų rėmimo schemas.
O R.Muellerio tyrimo ataskaitoje atskleista, jog paties G.Nadero ryšiai driekiasi nuo Saudo Arabijos iki pat Kremliaus valdžios viršūnių.
Nepaisydama šių faktų, Lietuvos prokuratūra už rekordinį užstatą A.Khawajai suteikė galimybę laukti ekstradicijos proceso pabaigos ne kalėjime, o laisvėje.
Nuteistas už pedofiliją
Kaip ir A.Khawaja, jam talkinęs G.Naderas taip pat turi Libano ir JAV pilietybę. Iki šiol JAV jis buvo žinomas kaip verslininkas, lobistas.
Dar 1990 metais jis išgarsėjo kaip derybininkas, tarpininkavęs padedant išvaduoti Libane įkaitais paimtus amerikiečius.
Tačiau šie G.Nadero žygdarbiai buvo pamiršti iškart, kai 2020 m. vasarą jis buvo pripažintas kaltu dėl nepilnamečių išnaudojimo, taip pat prisipažino disponavęs vaikų pornografija.
G.Naderas buvo sulaikytas 2019 m. viduryje vos jo lėktuvas nusileido Niujorko oro uoste.
Kaip atskleidė žiniasklaidos kanalas „Al Jazeera“, remdamasis JAV teismo dokumentais, G.Naderas į teisėsaugos akiratį pakliuvo dar 2018 metais.
Tuomet federaliniai agentai sulaikė jį Vašingtono tarptautiniame Dalaso oro uoste norėdami apklausti apie keletą jo pastangomis organizuotų susitikimų tarp išrinktojo JAV prezidento komandos ir kelių užsienio vyriausybių atstovų.
Visai kitais tikslais tuomet sulaikyto G.Nadero turėtuose „iPhone“ įrenginiuose aptikta seksualinio pobūdžio vaizdo įrašų, kuriuose figūravo nepilnamečiai berniukai.
Tuomet G.Naderas gavo dalinę neliečiamybę dėl to, kad sutiko teikti parodymus specialiojo tyrėjo R.Muellerio vadovaujamame tyrime, vykdytame dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016 m. vykusius JAV prezidento rinkimus.
Teisiamųjų suole atsidūręs veikėjas sutiko sumokėti 150 tūkst. JAV dolerių siekiančią kompensaciją vienam Čekijos piliečiui, kuris liudijo pedofilijos byloje. Žiniasklaidoje skelbta, jog būtent šį čeką, kai jis tebuvo 14-metis berniukas, G.Naderas atgabeno į JAV ir seksualiai išnaudojo.
Tiesa, tai nebuvo pirmas kartas, kai G.Naderas pakliuvo teisėsaugai į rankas dėl potraukio prie nepilnamečių. Beveik prieš 30 metų jis buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, kai bandė į JAV įvežti medžiagą su vaikų pornografija. Tuomet G.Naderas neteisėtus vaizdo įrašus slėpė saldainių dėžutėse.
2003 m. Čekijoje G.Naderas buvo nuteistas vieniems metams kalėjimo. Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl 10 nepilnamečių seksualinės prievartos atvejų. Tuomet kaltinimus pateikę prokurorai tvirtino, jog didžioji dalis nukentėjusių berniukų užsiimdavo prostitucija. Prokurorai teigė, jog G.Naderas naudodavosi savo kontaktais ir turtu tam, kad gabentų berniukus iš Čekijos į JAV.
Šiuo metu G.Naderas atlieka 10 metų kalėjimo bausmę JAV.
Rusų ir arabų ryšininkas
G.Naderas buvo vienas svarbiausių liudininkų specialiojo tyrėjo R.Muellerio vadovautame tyrime dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus.
Išplatintoje tyrimo ataskaitoje, kurią paskelbė cnn.com, jo pavardė minima daugiau nei 100 kartų.
Kaip skelbė „The New York Times“, ataskaitoje tvirtinama, jog Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimas Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas siekė, jog G.Naderas būtų tarpininkas tarp jo ir išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo pereinamojo laikotarpio komandos.
G.Naderas kontaktų Rusijoje turėjo ir anksčiau, buvo ne kartą ten nuvykęs. Žiniasklaidos kanalas „Vox“ atkreipė dėmesį, jog jis ir pats buvo susitikęs su V.Putinu.
Artimus ryšius G.Naderas palaikė ir su Saudo Arabijos bei Jungtinių Arabų Emyratų valdančiųjų sluoksnių atstovais. R.Muellerio tyrimo ataskaitoje minima, jog 2016 m. rugpjūtį jis susitiko su Donaldu Trumpu jaunesniuoju – tuomet dar tik būsimojo JAV prezidento sūnumi – ir siūlė pagalbą tėvo rinkimų kampanijai.
Kaip skelbė „The New York Times“, tuomet G.Naderas atstovavo ir veikė Saudo Arabijos princo bei šalies vadovo Mohammedo bin Salmano ir Abu Dabio sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Zayedo al-Nahyano vardu.
R.Muellerio ataskaitoje minima, jog vėliau, 2016 metų gruodį, Niujorke jis surengė išrinktojo prezidento D.Trumpo komandos narių Jaredo Kushnerio, Michaelo Flynno ir Stepheno K.Bannono bei Jungtinių Arabų Emyratų valdžios atstovų susitikimą.
„The New York Times“ pažymėjo, kad G.Naderas kartu su bendrininkais tikėjosi Hillary Clinton pergalės rinkimuose, todėl galimai dėl to organizavo finansinę paramą būtent šiai kandidatei. Tačiau rinkimus laimėjus D.Trumpui planus teko keisti ir ieškoti būdų paveikti naują JAV vadovą.
Neteisėtai pažėrė milijonus
Dėl schemos, kaip atlikti neteisėtus paramos pavedimus kandidatams į JAV prezidentus 2016 metais vykusių rinkimų metu, G.Naderas konsultavosi su praėjusį rugsėjį Vilniuje sulaikytu „Allied Wallet“ vadovu A.Khawaja.
Vilniaus apygardos teismo skelbtoje nutartyje, kurią turi ir „Lietuvos ryto“ redakcija, dėl A.Khawajos sulaikymo pažymima, kad G.Naderas susitarė su A.Khawaja ir atliko daugiau kaip 3,5 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu beveik 2,9 mln. eurų) neteisėtų kampanijos įnašų.
A.Khawaja padėjo pervesti pinigus į įvairius politinius komitetus, rėmusius konkretų kandidatą į JAV prezidentus 2016 metų rinkimuose, kad gautų prieigą prie kandidato ir darytų jam įtaką.
Teismo nutartyje taip pat skelbiama, jog JAV teisėsaugos institucijų surinkti įrodymai rodo, jog A.Khawaja buvo parengęs itin įmantrią schemą: sudarė fiktyvią licencijavimo sutartį, perdavė šimtus tūkstančių dolerių 6 draugams bei bendrininkams ir liepė jiems jų vardu neteisėtai paaukoti pinigus tuomet į JAV prezidento postą kandidatavusiai H.Clinton.
Tai leido jam viršyti teisėtai apribotas įnašų ribas, o ataskaitose buvo pateikta neteisinga informacija apie faktinį įmokų šaltinį.
„Washington Post“ skelbė, jog susidariusį aukotų lėšų perviršį, kuris siekė 1,8 mln. dolerių (1,48 mln. eurų), A.Khawaja padalijo savo bendrininkams, kurie dalyvavo šioje politikų finansavimo schemoje. Prokurorai nustatė, jog šios aukos buvo dalijamos A.Khawajos, jo žmonos iš Lietuvos Anos Stoliarovos ir jo bendrovės „Allied Wallet“ vardu.
Tačiau demokratų kandidatų rėmimu A.Khawaja neapsiribojo. Naujienų portale „Mother Jones“ taip pat skelbta, kad dar milijoną dolerių (0,82 mln. eurų) jis skyrė ir prezidento D.Trumpo inauguracijos fondui. Naujai išrinkto JAV prezidento inauguracijos šventėje dalyvavo ir pats A.Khawaja.
Įdomu, kad A.Khawaja savo lėšomis parūpino bilietą į iškilmes ir G.Naderui. „Mother Jones“ medžiagoje skelbta, jog A.Khawaja tuomet nurodęs, kad G.Naderas yra jo valdomos bendrovės „Allied Wallet“ patarėjas.
Pasak teismo, A.Khawaja siekė nuslėpti savo nusikalstamas veikas, įskaitant pinigų plovimą per kelias įmones ir sąskaitas (taip pat užsienio bankuose) bei dokumentų klastojimą siekiant pateikti savo neteisėtas operacijas kaip teisėtus komercinius sandorius.
Ar paskubėjo paleisti?
Svarstydamas G.Nadero bylą teismas atmetė bet kokius prašymus paleisti sulaikytąjį už užstatą. JAV žiniasklaidos kanalas CNBC skelbė, jog teisėjas savo sprendimo priežastis motyvavo tuo, kad G.Naderas gali pasinaudoti savo tarptautiniais ryšiais ir išvykti į užsienį.
Bet kartu su juo politikų rėmimo schemose dalyvavusiam A.Khawajai Lietuvoje pasisekė labiau. Kai sulaikytojo advokatai pirmą kartą kreipėsi į teismą prašydami sušvelninti kardomąją suėmimo priemonę, jie patys, net nesant jokios teismo nutarties, A.Khawajos vardu pervedė 770 tūkst. eurų užstatą į Generalinės prokuratūros sąskaitą.
Tuomet teismas nusprendė palikti galioti sprendimą sulaikyti A.Khawają dviem mėnesiams. Bet vėliau milijardierius buvo paleistas, kardomoji priemonė sušvelninta iki intensyvios priežiūros.
2020 m. spalio 28 d. nutarimą paleisti A.Khawają į laisvę priėmė prokurorė Rosita Pažarskienė.
Tačiau lieka visiškai neaišku, kokios aplinkybės pasikeitė po teismo sprendimo, kuriame nutarta sulaikyti A.Khawają, konstatuojant, jog nei dokumentų paėmimas, nei intensyvi priežiūra neeliminuotų tikimybės, kad jis gali pasislėpti nuo galimo perdavimo JAV pagal pateiktą ekstradicijos prašymą.
Šiame JAV ekstradicijos prašyme nurodoma, jog nuo to laiko, kai A.Khawaja sužinojo, kad JAV valdžios institucijos tiria jo schemas, jis dėjo dideles pastangas tam kliudyti: darė poveikį liudytojams ir įrodymams, bėgo nuo Federalinio tyrimų biuro pareigūnų, kai jie bandė atlikti teismo sankcionuotą jo mobiliojo telefono apžiūrą.
Lietuvos žiniasklaidoje skelbta, jog A.Khawaja buvo paleistas už rekordinio dydžio užstatą, sumokėtą į Generalinės prokuratūros sąskaitą.
Įdomu tai, jog pats A.Khawaja dar tada, kai glaudėsi gimtajame Libane, kuris neturi ekstradicijos sutarties su JAV, 2020 metų pradžioje „The Spectator“ paskelbtame interviu minėjo, jog gimtojoje šalyje pragyvena iš draugų pasiskolintų pinigų, nes visas jo turimas korteles užblokavo JAV.
Vietoj atsakymų – tyla
Nežinia, ar padidinta užstato suma, ar kitos pasikeitusios aplinkybės paskatino teisėsaugą pakeisti sprendimą dėl A.Khawajos paleidimo. Juolab kad pinigų, kuriais buvo sumokėtas užstatas, kilmė kelia daug klausimų.
„Lietuvos rytas“ kreipėsi į A.Khawajai atstovaujantį kontoros „Triniti Jurex“ advokatą Laimoną Judicką ir mėgino išsiaiškinti, kokia buvo tikroji užstato suma, kas – pats teisininkas ar jo advokatų kontora – sumokėjo šiuos pinigus ir kokia yra šių lėšų kilmė.
Tačiau atsakymo daugiau nei per savaitę sulaukti nepavyko.
Tiesa, per šį laikotarpį paaiškėjo, kad advokatas L.Judickas buvo tarp keturių Ukmergės rajone sulaikytų vyrų, kurie visureigiu gabeno galimai neteisėtai nušautą taurųjį elnią.
Kaltinimai – itin rimti
A.Khawaja JAV institucijų ieškomas būtent todėl, kad neteisėtai rėmė įvairius politikus, o šioje veikloje buvo pasitelkęs ir savo finansinių paslaugų įmonę „Allied Wallet“, per kurią pervedinėjo neaišku iš kur gautus milijonus dolerių.
Be to, 2019 m. gegužę JAV Federalinė prekybos komisija viešai pranešė, jog A.Khawajos įkurta bendrovė „Allied Wallet“, manoma, apdorojo apgaulingas mokėjimo operacijas, pateikė kaltinimus dėl įsitraukimo į sukčiavimo schemas bei pagalbą atlikti pinigines operacijas nelegalią veiklą vykdžiusiems klientams.
JAV Federalinė prekybos komisija skyrė 110 mln. dolerių (per 90 mln. eurų) sankciją A.Khawajai bei jo įmonėms „Allied Wallet“ ir „GTBill“.
Po šio JAV institucijų sprendimo Didžiosios Britanijos Finansų priežiūros tarnyba atėmė teisę bendrovei „Allied Wallet“ verstis bet kokia reguliuojama veikla ar disponuoti turėtomis lėšomis, buvo paskirti jos likvidatoriai.
Svarbu nepadaryti klaidų
Tad kaip galima vertinti Lietuvos teisėsaugos sprendimus turint galvoje, jog sulaikytasis – neeilinis pilietis, kuriam gresia JAV baudžiamoji atsakomybė?
Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, šiuo atveju pirmiausia kyla klausimas, ar mūsų teisėsauga pakankamai bendradarbiauja su JAV.
„Kiek man žinoma, šis žmogus turi ir Libano pilietybę. Kas būtų, jei jis išvyktų į tą šalį, kuri su JAV neturi ekstradicijos sutarties?
Tikiuosi, kad mūsų teisėsauga supranta šias grėsmes. Juk JAV yra strateginės mūsų partnerės, todėl šiuo atveju itin svarbu nepadaryti jokių klaidų“, – teigė L.Kasčiūnas.
