Kasdienių maisto produktų krepšyje žmonėms duona buvo ir liks svarbiausias pirkinys. Kol kas jos kainos nepasikeitė. Tačiau vidutinė kvietinių miltų kaina šiek tiek pajudėjo aukštyn.
Tai jau gali būti atgarsis to, kas nuo praėjusio rudens vyksta pasaulio grūdų biržose. O jose COVID-19 pandemija užvirė tikrą košę, kurią pasūdė žmonių baimė pristigti maisto.
Kinija – lyg išalkusi
Šiuo metu antros klasės – vidutinės kokybės kviečiai pasaulinėje „Matif“ biržoje kainuoja 40 proc. brangiau negu pernai rudenį. Anot apžvalgininkų, tokio smarkaus kainų šuolio nėra buvę bene septynerius metus.
Šiuo metu vidutinės kokybės pernykščių kviečių tona kainuoja apie 230–235 eurus, o už naujojo derliaus kviečius, kertamus Pietų pusrutulio valstybėse, mokama apie 195 eurus.
Pernai liepą, prasidėjus javapjūtei, maistinių kviečių tonos vidutinė supirkimo kaina Lietuvoje buvo 174 eurai, rudenį ji pakilo iki 195–200 eurų, o po to vėl smuktelėjo.
Anot „Linas Agro Group“ prekybos direktoriaus Baltijos šalims Dainiaus Pilkausko, įtaką dabartiniam grūdų kainų pokyčiui daro keletas veiksnių. Vienas jų – neįprastas Kinijos elgesys.
„Kinai pašarų gamybai pradėjo pirkti ypač daug sojų pupelių ir kukurūzų – tai susiję su koronaviruso pandemija. O pašarų sektorius kartu pakėlė ir maistinių kviečių kainas.
Kitas veiksnys – santykinai mažos kviečių atsargos pasaulyje, o iki naujojo derliaus mūsų regione liko dar daug laiko“, – aiškino D.Pilkauskas.
Šiuo metu javai yra kertami Pietų Amerikoje, Argentinoje, Australijoje, tačiau pasaulyje lieka kviečių deficitas.
„Todėl susidarė ypač didelis kainų skirtumas tarp naujojo ir senojo derliaus kviečių kainų, jis siekia net 40 eurų.
Kainos neišvengiamai artės viena prie kitos, tačiau kaip? To neįmanoma numanyti.
Gali būti, kad senojo derliaus kainos leisis žemyn, artėdamos prie naujojo derliaus kviečių kainų, bet gali būti ir atvirkščiai“, – kalbėjo D.Pilkauskas.
Išparduoda atsargas
Lietuvos ūkininkai buvo pasilikę tam tikrą kiekį neparduotų kviečių, tačiau jų likučiai saugyklose sparčiai senka.
„Grūdų gal ir yra likę 10–15 proc., bet ir tuos ūkininkai veža parduoti, nes kainos jiems patrauklios. Tačiau yra ir lūkuriuojančių, jie mano, kad tai – ne riba, kad kviečiai dar labiau pabrangs“, – sakė D.Pilkauskas.
Lietuvos ūkininkai, stebėdami pokyčius biržose, suskubo sutartyse su grūdų supirkėjais užfiksuoti būsimo derliaus supirkimo kainas. Jos ateities sandoriuose sukasi apie 200 eurų už vidutinės klasės kviečių toną.
Išdrįso investuoti
Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas ūkininkas Raimundas Juknevičius kasmet javais apsėja apie 160 hektarų žemės. Sausio pradžioje jis pardavė paskutinius pernai nukultus kviečius. „Tuo metu už jų toną buvo mokama per 200 eurų. Ne kainų viršūnė, tačiau nedrįsau laukti didesnio jų kilimo“, – sakė R.Juknevičius.
Pasak jo, pastarieji kainų šuoliai grūdų biržose susiję su koronaviruso pandemija, kuri nulėmė didesnį maisto atsargų poreikį.
„Panašioje situacijoje buvome atsidūrę apie 2013-uosius, kai kviečių kainos šovė aukštyn, o paskui be jokių priežasčių staigiai krito“, – paaiškino R.Juknevičius.
Antra, pastarieji ketveri metai buvo prasti, o ūkininkų įsipareigojimai bankams bei trąšų ar augalų apsaugos priemonių tiekėjams niekur nedingo. Pernai visi norėjo parduoti tai, ką prikūlė, kad padengtų tuos įsipareigojimus, juo labiau kad ir grūdų kainos tuo metu buvo neblogos.
Buvo ir ūkių, kurie po ilgos pertraukos pagaliau galėjo investuoti – įsigyti naujos technikos ar imtis statybų, todėl neužvertė atsargomis grūdų saugyklų.
Įtaka miltų kainoms
Pasak R.Juknevičiaus, ūkininkus žeidžia tokios situacijos, kad perdirbėjai, prisidengdami padidėjusiomis grūdų kainomis, ima kelti ir miltų kainas.
„Perdirbimo įmonės grūdais yra apsirūpinusios visam sezonui, žaliavos pabrangimas biržose negali turėti įtakos jų produktų savikainai.
Be to, iš grūdų tonos gaunama apie 600 kilogramų miltų. Vadinasi, jeigu grūdų kilogramas kainuoja net ir 0,23 euro, tai miltų – gerokai mažiau. O ką matome parduotuvėse? Jau yra požymių, kad miltai brangsta“, – kalbėjo R.Juknevičius.
Pasak jo, kadangi rugiai auginami tiktai vietos rinkai ir pagal išankstines sutartis, jų kainos apskritai nesikeitė, tad duonos savikainos tai neturėtų padidinti.
