Pasakoja, kaip pasikeitė lietuvių emigrantų gyvenimas po „Brexit“: tikrąją kainą pajusime rudenį Kai kuriems gali grėsti deportacija

Nuo sausio 1-osios Jungtinė Karalystė (JK) dėl „Brexit“ gyvena kitu ritmu. Nuo metų pradžios praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.

Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Balkūno nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Balkūno nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Balkūno nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Balkūno nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Balkūno nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Balkūno nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>G.Šiupario nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>G.Šiupario nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Balkūno nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Balkūno nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Jau galima vertinti, kas realiai pasikeitė į JK emigravusiems lietuviams.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Feb 9, 2021, 6:00 PM

Lietuvių bendruomenės JK atstovė Alvija Černiauskaitė situacijos juoda spalva nepiešia, tačiau sutinka, jog dalis emigrantų dėl naujų sąlygų nebepasiliks ir grįš į tėvynę.

Anot jos, nepatogumų dėl „Brexit“ kyla, o ir naujų grėsmių baiminamasi, tačiau tikrosios „Brexit“ spalvos, pasak jos, išryškės tik rudeniop.

Kiek grįš į tėvynę – neaišku

Nuo sausio 1-osios ES piliečiai buvo įtraukti į savanoriško grįžimo schemą, kurios dalyviams siūloma valstybės parama padengiant išlaidas lėktuvo bilietui ar gaunant 2 tūkst. svarų sterlingų (2258 eurų) išmoką, kad emigrantams būtų lengviau grįžti namo.

Anot A.Černiauskaitės, duomenų, kiek žmonių pasinaudojo šia programa, šiuo metu nėra.

„Programa skirta tiems, kurie dėl kokių nors priežasčių negali gauti rezidento statuso. Galbūt buvo šalyje, bet nedirbo, nesimokė, neturėjo kitos veiklos ir negali pateikti būtinų duomenų dėl rezidento statuso gavimo“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakoja A.Černiauskaitė.

Anot jos, šiuo metu dar labai sunku vertinti, kiek lietuvių grįš į tėvynę konkrečiai dėl „Brexit“, tačiau A.Černiauskaitė pabrėžia, jog tie, kurie iki birželio pabaigos nesikreips ir negaus rezidento statuso, gali būti traktuojami kaip nelegalūs gyventojai – tada grėstų net ir deportacija.

Informacijos pakanka

Paklausus, kaip vertina JK vidinę politiką emigrantų klausimu ir ar užtenka informacijos, A.Černiauskaitė bendravimą tarp valdžios institucijų bei emigrantų įvardija kaip sklandų.

„Informacijos yra gana nemažai socialiniuose tinkluose, spaudoje, dalinamuose lankstinukuose. Dalis žmonių gauna informaciją ir į savo namų ar elektroninį paštą. Dirbantiems darbdaviai taip pat primena apie pasikeitimus ir dokumentų tvarkymosi grafikus“, – teigia A.Černiauskaitė.

Tačiau, kaip ji teigia, vis tiek išlieka dalis praklausiusių ar nepaskaičiusių iki galo.

„Dar yra žmonių, nesikreipusių rezidento statusui, nes jų nepasiekė informacija, jie neišsiaiškinę pilnai savo padėties arba atideda rūpesčių sprendimą paskutinei minutei“, – apie ne itin rūpestingus tautiečius kalba A.Černiauskaitė.

Ji pasakoja, jog yra ir tokių šeimų, kur suaugusieji jau susitvarkė rezidento statusą, tačiau vaikams – ne.

„Kai kurie manė, kad vaikams tas statusas automatiškai priskiriamas. Deja, ne – net ir kūdikis turi būti įrašytas į rezidento statuso prašymą“, – apie pasitaikiusius nesklandumus pasakoja A.Černiauskaitė.

Emigrantų planus stipriai pakoregavo pandemija

Nors kol kas neįmanoma suskaičiuoti, kiek lietuvių grįžo į tėvynę iš JK, kai kuriems „Brexit“ paskubino apsisprendimą ar paspartino patį grįžimą. Vis dėlto, vienas labiausiai į tėvynę skatinančių grįžti veiksnių šiuo metu yra pandemija.

Žiniasklaidoje naudojamas skambus terminas – „masinis bėgimas“. Skaičiuojama, kad vien dėl pandemijos JK paliko 1,3 mln. migrantų.

„Šiuo metu taip pat nemažai tautiečių grįžę ir dirba nuotoliniu būdu iš Lietuvos. Pandemija privertė kai kuriuos apsispręsti arba bent susimąstyti apie grįžimą nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą“, – teigia A.Černiauskaitė.

„Labai nemaža dalis lietuvių šiuo metu laikinai grįžę į Lietuvą dėl prarastų darbų, dirbti nuotoliniu būdu ar šiuo metu uždarytų ar sustabdytų verslų“, – pasakoja ji.

Moteris neslepia, kad dalis žmonių gali apsispręsti ir likti Lietuvoje, tačiau kiti, jos manymu, pandemijos situacijai pradėjus keistis, grįš.

„Jau šiuo metu gauname užklausų, kaip būtų galima reziduoti Lietuvoje, bet nuotoliniu būdu dirbti JK kompanijoje“, – apie įvairias lietuvaičių mintis pasakoja A.Černiauskaitė.

Anot jos, ši pandemija tikrai duos tam tikrų pokyčių darbo santykiuose.

„Manau, kad ateityje gali būti daug lengviau dirbti bet kurioje pasaulio kompanijoje iš savo namų – kad ir Alytuje“, – pamąstymais dalijasi moteris.

Pokyčio vertinti dar negalima

Remiantis 2020 metų rudenį pateiktais duomenimis, daugiau kaip 200 tūkst. JK gyvenančių lietuvių kreipėsi dėl rezidento statuso, o iš jų buvo patvirtinti beveik 195 tūkst. paraiškų.

„Šiuo metu laukiame sausio pabaigos duomenų iš Statistikos departamento, skaičiai turėtų būti didesni, nes iki gruodžio pabaigos dar nemaža dalis žmonių aplikavo. Galutiniai duomenys bus paskelbti greičiausiai vasaros antroje pusėje“, – teigia A.Černiauskaitė.

Paklausus, ar ilgus metus JK gyvenantiems emigrantams nuo sausio 1-osios kažkas iš esmės pasikeitė, A.Černiauskaitė situacijos juoda spalva nepiešia.

Anot jos, ES piliečiams, kurie turi ar tvarkosi rezidento statusą, iš esmės padėtis keičiasi tiek pat, kiek ir patiems britams. Vis dėlto, yra tam tikrų niuansų, kurių Didžiosios Britanijos piliečiai nepajus.

„Jie dažniausiai tik perka ar grąžina į prekes. Štai emigrantai siunčia siuntas artimiesiems, šeimai. Tam reikia papildomų deklaracijų, o ir kainos šiek tiek kyla, – pasakoja A.Černiauskaitė. – Žinoma, iki vasaros vidurio dar gana lanksčios taisyklės, tad tikroji „Brexit“ kaina pasijus rudeniop, kai jau visapusiškai veiks nauja tvarka.“

Baiminasi grėsmių

Paklausus, kas labiausiai neramina lietuvių bendruomenę dėl „Brexit“, A.Černiauskiatė įvardija kelias daugiausia baimės keliančias grėsmes.

„Šiuo metu dar vis stengiamės perprasti naujas taisykles, prie kurių teks pratintis dar visus metus. Tačiau yra tam tikros rizikos, kad, pasikeitus imigracijos taisyklėms ir įvedus minimalaus uždarbio bei taškų sistemą, gali padaugėti prekybos žmonėmis, moderniosios vergystės nusikaltimų“, – grėsmes vardija A.Černiauskaitė.

Kitas aspektas dėl kurio A.Černiauskaitė reiškia apmaudą – „Erasmus“ programa, kuri JK nebeveikia ir tai daro įtaką daliai studentų, jų praktikoms, kai kuriems projektams.

„Vis dėlto, JK Vyriausybė paskelbė „Erasmus“ programos pakaitalą – „Turing“ programą, – kuri turėtų pradėti veikti nuo rugsėjo su 100 milijonų svarų sterlingų biudžetu ir įtraukti apie 35 tūkst. studentų“, – apie naują programą pasakoja A.Černiauskaitė.

Situacija sudėtinga ne tik dėl „Brexit“

A.Černiauskaitė pasakoja, jog JK galiojantys karantino ribojimai šiuo metu yra griežčiausio – 5 – lygio.

„Neveikia mokyklos, atidarytos tik būtinųjų prekių parduotuvės, o iš namų galima išeiti tik į darbą, parduotuvę ar pasportuoti savo rajone. Galimi tam tikri susibūrimai: laidotuvės ir vestuvės, tačiau taikoma šešių žmonių taisyklė, tik laidojant žmogų gali dalyvauti iki 30 žmonių.

Veikia vadinamų burbulų taisyklės, tad galima prie savo namų ūkio prijungti vienišą ar savimi negalintį pasirūpinti žmogų“, – apie ribojimus pasakoja A.Černiauskaitė.

Prakalbus apie visuomenės nuotaikas, A.Černiauskaitė teigia, jog dauguma žmonių ribojimų laikosi, tačiau kaip ir visur – vienas kitas pasitaiko be apsauginės kaukės, nesilaiko atstumo ar vaikščioja be priežasties.

„Policija gali sustabdyti bet kada ir patikrinti, įspėti ar nubausti. Kartais reidai yra suorganizuojami viešajame transporte. Buvo atvejų, kai savaitgaliais stabdė automobilius, jei pagal registracijos numerį jie registruoti kitoje savivaldybėje. Jeigu nėra vienos iš galimų pagal sąrašą priežasčių – baudžiama“, – pasakoja ji.

Masiškų patikrinimų kiekvieną dieną, kiekvienoje gatvėje ar blokuojamų kelių ir stabdomų visų automobilių, pasak moters, nėra. Vis dėlto, žmonių nuotaikos – prastos.

„Žmonės pavargę nuo socializacijos, gyvų susitikimų trūkumo. Šiuo metu pranešta, kad bent iki kovo 8 dienos karantinas tęsis ir mokyklos nebus atidaromos, tad dar teks pakentėti“, – situaciją piešia A.Černiauskaitė.

Kad ir kokia padėtis JK bebūtų, moteris džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių paskiepijama, o kartu ir lietuvių, tad dauguma, jos teigimu, tikisi, kad po kelių mėnesių viskas keisis ir virusas pagaliau bus daugiau mažiau įveiktas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.