Jų pajamos pernai susitraukė net 80 procentų, o bendras nuostolis perlipo 10 mln. eurų. Tačiau apie bankrotų bangą kol kas nekalbama – iš 243 licencijuotų įmonių nemokių yra vos 15, dar apie 40 kelionių organizatorių yra ties nemokumo riba.
Pajamos smarkiai krito
Apie tai, kokiais pinigais bus gelbėjamas turizmo sektorius, Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstė į virtualią užstalę susodinęs turizmo sektoriaus atstovus bei ekonomikos ir inovacijų viceministrą Vincą Jurgutį.
Pasak Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, situacija turizmo sektoriuje – įtampta, maždaug 50 kelionių organizatorių gali prarasti veiklos leidimus.
Tai – skaičiai, kuriuos yra pateikusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Jos duomenimis, praėjusius metus užbaigė 243 licencijuoti kelionių organizatoriai – devyniais mažiau, nei jų būta 2019-ųjų pabaigoje.
Jų metinės pajamos krito nuo 361 mln. eurų, buvusių 2019-aisiais, iki 74 mln. eurų – per metus susitraukė 80 proc.
Bendras patirtas nuostolis pasiekė 10 mln. eurų, o bendras sukauptas kapitalas sumažėjo iki 35 mln. eurų.
Išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių nuosavas kapitalas per metus sumažėjo ketvirtadaliu – nuo 33 mln. iki 25 mln. eurų.
Anot VVATT, 15 įmonių yra nemokios – jų nuosavas kapitalas tapo nepakankamas. Šios įmonės gaus VVTAT įspėjimus ir turės per 3 mėnesius – iki šių metų gegužės atkurti savo kapitalą.
Jeigu tai nebus padaryta laiku, teks panaikinti tokių jų kelionių organizatorių pažymėjimus.
Įsipareigojimai turistams
Kelionių organizatorių įsipareigojimai turistams 2020-ųjų gruodį sudarė 14 mln. eurų, iš jų buvo išleista ir dar nepanaudota kuponais 2,9 mln. eurų suma.
VVATT duomenimis, iš viso yra 37 kelionių organizatoriai – tai apie 15 proc. bendro jų kiekio, kurių nemokumo rizika yra labai aukšta. Manoma, kad tiek įmonių gali susidurti su nemokumo rizika kitą ketvirtį.
Kitų turizmo paslaugų teikėjų finansiniai duomenys nevertinti, pavyzdžiui, tarpininkų – kelionių pardavimo agentų. Jų yra 196, ir metinės ataskaitos bus renkamos tik gegužės.
Įžvelgė daugybę klaidų
3,6 mln. eurų. Štai tokią paramos sumą, vasario 8 dienos duomenimis, jau buvo gavęs turizmo sektorius. Tačiau turizmo sektoriaus atstovai juos regi kitaip, nei valdininkai. Juk šitie pinigai tėra lašas, palyginti su praradimais.
Ekonomikos ministerijos duomenimis, turizmo sektoriaus subsidijoms yra numatyta 150 mln. eurų, tačiau bendra patvirtintų paraiškų suma siekia vos 14 mln. eurų.
Pasak Lietuvos kelionių verslo asociacijos vadovo Udriaus Armalio, vertinant turizmo sektoriaus būklę ir planuojant paramą yra daromos sisteminės klaidos.
„Turizmo sektorius pajamų neturi nuo kovo – jau 11 mėnesių, kaip ribojamos kelionės, ekskursijos Lietuvoje uždraustos nuo spalio 28 dienos. Ir tas mūsų sektorius – tai ne tik pora didžiųjų kelionių operatorių, bet ir smulkiosios agentūros, gidai, vairuotojai, viešbučiai.
Turizmo įmonės privalo atlikti likvidumo reikalavimus, bet dauguma jų neįstengs to padaryti, nes dauguma jų neatitiks keliamų reikalavimų. Todėl įmonės rinksis tarp dviejų sprendimų: ar VVTAT pateikti ataskaitą, kuri atspindės realią įmonės būklę, ar uždaryti įmones ar pateikti fiktyvias ataskaitas.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigia, kad įmonės galės susitvarkyti per tris mėnesius, kai tik baigsis karantinas. Tačiau ar taip ir įvyks?“ – kalbėjo U.Armalis.
Jo nuomone, blogai, kad yra švaistomos valstybinio sektoriaus lėšos, finansuojant vadinamąjį RRF planą.
„Investuojami į jį milijonai, o esame vis tiek esame autsaideriai tarp kaimynų. Juk didžioji dalis RRF lėšų bus skiriama biurokratiniam aparatui – tai biudžeto švaistymo mašina.
Blogai ir tai, kad turizmo sektoriaus valdininkai nėra jo profesionalūs. Pavyzdžiui, kelionių agentūros privalėjo grąžinti klientams pinigus už neįvykusias keliones – realiai tam nėra jokios paramos.
Turizmo sektoriaus dalis BVP svyruoja nuo 3 iki 5 milijardų eurų – nuo 3 iki 5 proc. Bet gi kelionių agentūroms ir organizatoriams šiuo metu išmokėta keli milijonai eurų subsidijų, kai vien tik kelionių organizatorių nuostolis yra 10 mln. eurų.
2020 metais iš 30 organizatorių buvo atimtos licencijos, dar 27 organizatoriai laikinai sustabdė veiklą. Vien bendrovės „Megaturas“ bankrotas iš „Novatur“ atėmė 300 tūkst. eurų“, – kalbėjo A.Udrius.
Pasak jo, atvykstamojo turizmo organizatoriai negali pretenduot į jokią paramą. Parama gidams taip pat yra niekinė, nors jie iki krizės sumokėdavo po 2 mln. eurų mokesčių. Vieni jų pernai negauna paramos nuo rugpjūčio, kiti – nuo pat karantino pradžios, o ir siūloma jiems tos pati 260 eurų suma – kaip kirpėjams.
Mes prašome parengti subsidijavimo ir paskolų schemą smulkiam ir vidutiniam verslui turizmo sektoriuje. Ir parengti Lietuvos turizmo atgaivinimo strategiją.
Šįryt gavome informacijos, kad Kroatijos vyriausybė paskyrė smulkiam ir vidutiniam turizmo verslui 200 mln. eurų, o pas mus – keli milijonai“, – kalbėjo A.Udrius.
Reikia ne tik pinigų
Anot Turizmo rūmų prezidentės Žydrės Gavelienės, šiam sektoriui pagalbos reikia ne tik pinigais.
„Šiuo metu Lietuva taiko griežčiausius saviizoliacijos ribojimus – 14 dienų, nors daugumoje Europos šalių tam numatytos 7 dienos.
Daugėja nuo COVID-19 pasiskiepijusių žmonių – mokytojų, medikų. Jiems reikia leisti keliauti, tarkim, į sanatorijas, nes ir jų darbuotojai jau yra paskiepyti.
Paskiepytieji kitų valstybių žmonės galėtų atvykti į Lietuvą. Jiems svarbu žinoti, nuo kada Lietuva įsileis turistus, nes kitos šalys tai jau daro“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.
Pasak jos, būtina kuo skubiau kurti žaliuosius išvykstamojo turizmo koridorius – tiesioginius skrydžius saugiomis kryptimis, pavyzdžiui, Lietuva – Turkija, Lietuva – Egiptas ir kitomis.
„Gidams tikrai padėtume, jei jiems būtų leista vesti ekskursijas mažose grupėse. Tai pagelbėtų patiems lietuviams – sudarytų galimybę jiems šeimomis pajudėti iš namų“, – sakė Ž.Gavelienė.
Planuojama parama – netrukus
Pasak V.Jurgučio, kai kurios turizmo verslui gelbėti skirtos priemonės veikia ir nuo pirmojo karantino. Tai lengvatinės paskolos viešbučiams, maitinimo įstaigoms, taip pat – garantijos kelionių prievolių užtikrinimui.
Nuo 2021-ųjų sausio renkamos paraiškos subsidijoms, į kurias gali pretenduoti ne tik kelionių organizatoriai, bet ir maitinimo bei viešbučių sektorius, taip pat – sporto klubai.
Iki šios savaitės pradžios kelionių organizatoriams yra išmokėta 407 tūkst. eurų paramos, viešojo maitinimo įstaigoms – 2,2 mln. eurų.
„Tačiau kol kas „nepasiekta“ visa gidų bendruomenė. Kokia jiems bus mokama subsidija, Vyriausybė tvirtins po savaitės. Manoma, kad jie turėtų gauti vienkartinę subsidiją, kurios suma prilygtų sumokėtam gyventojų pajamų mokesčiui, bet būtų ne mažesnė nei 200 eurų.
Tai būtų išmoka greta dabar mokamų 260 eurų“, – sakė V.Jurgutis.
Tuo tarpu subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms turėtų būti mokamos atsižvelgiant į jų apyvartą. Jeigu ji krito 60 proc., paramos dydis bus vienoks, jeigu mažiau – kitoks.
Kol kas ši schema derinama, atsižvelgiant į socialinių partnerių ir kitų valstybės institucijų gautus pasiūlymus.
Pasak viceministro, Turizmo sektoriui aktuali ir darbuotojų prevencinio testavimo kompensacija. Ji skiriama smulkiajam ir vidutiniam verslui, kurio veikla buvo apribota.
Svarbu ir tai, kad viešbučių, restoranų, kitų verslų darbuotojai būtų testuojami periodiškai, kas 7-9 dienas. Paskaičiuota, kad testo ir paslaugos kaina siekia 14-16 eurų. Mes patvirtinome 12 eurų dydį, kitą dalį turės primokėti pats verslas.
Verslas turės kaupti sąskaitas faktūras ir pateikti jas „Invegai“. Vos tik bus patvirtinti reikalavimai, bus galima pradėti testavimą.
