D. Kreivys, penktadienį su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitembergu aptaręs elektros prekybos srautus Baltijos šalyse, sakė, jog pastarasis juos vertina labai rimtai.
„Duomenis ertina labai rimtai, todėl ir nesiėmė, manau, jų iš karto komentuoti. Taip pat vienas iš tokių svarbesnių mūsų sutarimų yra artimiausioje ateityje susitikti gyvai ir jau aptarti bendrus veiksmus, kurių mes galėtume imtis“, – sakė D.Kreivys.
„Dabar deriname susitikimo datą. Tikiuosi, jis netrukus įvyks. Turbūt į jį pakviesime abiejų šalių ekspertų“, – pridūrė jis.
Ministro manymu, „gilesnis dialogas dėl skaičių“ turėtų vykti tarp šalių tinklų operatorių ir reguliuotojų, tačiau ministrai sutarė, kad ir įsitraukimas politiniu lygmeniu yra reikalingas.
„Pakviečiau, kad turime grįžti ir prie metodologijos (trišalės prekybos elektra metodikos – BNS) persvarstymo ir didesnių prieštaravimų nebuvo, pokalbis buvo pakankamai nuoširdus“, – teigė D. Kreivys.
Jis teigė, kad duomenis Latvijai išsiuntė prieš kelias dienas, todėl nei Europos Komisija, nei Latvijos ministras su jais nėra galutinai susipažinę.
Pasak D. Kreivio, Lietuvos duomenys yra be dviprasmybių ar komercinių ir fizinių srautų painiojimo.
„Skaičiai buvo ne mano, o teikti yra tinklo operatoriaus ir reguliatoriaus mūsų, ir tikrai mes, kaip matėte, fizikos nemaišome (...) Duomenis gavo, pažadėjo susipažinti (...) Tokių žodžių, kad mes kažką maišome, negirdėjau iš ministro“, – sakė D. Kreivys.
D. Kreivys: mūsų analizė kur kas gilesnė
Komentuodamas, kodėl kaimynų operatoriai nematė tokių pat srautų, kaip Lietuva, ministras teigė, kad tiesiog Lietuvos įmonė „Litgrid“ srautus stebėjo atidžiau.
„Mūsų operatorius stebėjo tuos srautus turbūt pakankamai detaliai, taip pat ir skaičiavo nuolatos Baltarusijos sistemos perviršį, taip pat stebėjo srautus, jam prieinamais būdais per Rusijos-Baltarusijos skerspjūvius, per Baltarusijos-Ukrainos skerspjūvius, tai čia turbūt ta analizė žymiai platesnė, nei šiaip stebėti ekrane vykstančius procesus“, – argumentavo politikas.
„Manau, mūsų operatoriaus analizė yra žymiai žymiai gilesnė ir todėl mes nusprendėme pasidalinti šiais duomenimis su kolegomis Latvijoje“, – sakė ministras.
Jis teigė besitikintis, kad pavyks su kaimynais geranoriškai rasti kompromisą, nors ir vertinamos įvairios galimos „teisinės priemonės“.
Buvusiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui pernai prasitarus apie galimą traukimąsi iš biržos „Nord Pool Spot“, jeigu nepavyktų užkardyti baltarusiškos elektros importo, D. Kreivys patikino, kad apie tai nekalbama. Pasak jo, didžiausias dėmesys sutelktas į trišalę metodiką – tai yra prioritetas.
„Tikrai yra priemonių, ties kuriomis dirbame darbo grupėje, jas grynina, žiūri būtent teisinius pagrindimus ir teisines priemones, kurių galima būtų imtis, techninis pogrupis žiūri savo dalį. Dirbame rimtai, tam blogiausiam variantui priemones turėsime“, – sakė ministras.
„Bet aš tikrai noriu pasakyti: mes neprojektuojame mūsų derybų į blogiausius scenarijus ir tai nėra mūsų pasirinkimas“, – pridūrė jis.
Ministras tikisi, kad derybose dalyvaus ir Europos Komisija, bus kalbama ir su Lenkija.
„Iš pokalbių su Komisija yra pakankamai aišku, kad Komisija yra susirūpinusi tuo didžiuliu kiekiu elektros, kuris patenka į Baltijos šalis (iš trečiųjų šalių apskritai – BNS), ne kartą teko girdėti pasakymą, kad pirmiausia Europoje turi būti taikomos visos lengvatos ir prieinamumas tinklų vidinei prekybai, o tik kas lieka – trečiosioms šalims. Vėlgi, šiame kontekste Komisiją matome kaip partnerius ir čia turbūt tikimės irgi pagalbos“, – aiškino D. Kreivys.
Ministras teigė, kad baltarusiška elektra Lietuvos prekybos zonoje neprekiaujama, o Latvijoje jokių teisių bausti prekybininkus atimant licencijas Lietuva neturi.
„Lietuvos prekybos zonoje ta elektra niekas neprekiauja ir mūsų reguliatorius būtent išduoda licencijas ir prekybos leidimus prekiauti būtent mūsų prekybos zonoje – tai mes iš nieko nieko negalime ir atimti. Elektra yra importuojama į Latvijos prekybos zoną ir ten turbūt mūsų teisinės galios ir galimybė kažką daryti yra apribotos, juo labiau, kad latviai tokio įstatymo neturi“, – sakė D. Kreivys.
Jis anksčiau teigė, kad Lietuva už Astravo AE pagamintą elektrą jau sumokėjo apie 4 mln. eurų, o per metus ši suma sieks 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ trečiadienį paskelbė, jog per sausį, kai Astravo AE pradėjo bandomąją komercinę gamybą, Baltijos šalių prekyba elektra su Rusija, išskyrus Karaliaučiaus sritį, išaugo 3,5 karto.
VERT pirmininkas Renatas Pocius pabrėžė, kad Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužtikrina Baltarusijoje pagamintos elektros nepatekimo į Baltijos šalis.
