Pirmiausia pasiskiepijo ministras
Daugelis žmonių Vokietijoje vis dar negali sulaukti, kada galės pasiskiepyti nuo koronaviruso. O štai Serbija pasirinko kinų sukurtą vakciną, ir nesigaili. Kinijos gamintojo „Sinopharm“ vakcina pirmasis pasiskiepijo Serbijos sveikatos apsaugos ministras Zlatiboras Lončaras.
„Nusprendžiau tai padaryti dėl dviejų esminių dalykų. Viena vertus, vakcina atitinka visus saugumo reikalavimus, kita vertus, ji – veiksminga. Kai pats tuo įsitikinau, apie tai galėjau pranešti Serbijos piliečiams ir pasiūlyti pradėti masinį skiepijimą“ , – sakė ministras, medicinos mokslų daktaras Z.Lončaras, kuriam vakcina buvo suleista sausį.
Tokio paties požiūrio kaip ši Balkanų valstybė laikosi Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Indonezija, Paragvajus ir kitos valstybės. Šių šalių gyventojai turėtų būti skiepijami vakcinomis, atgabentomis iš Kinijos arba Rusijos, nes preparatai iš Vakarų jų nepasiekia.
Klinikiniais tyrimais patvirtintos „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos yra išpirktos, „AstraZeneca“ pasirodė besanti mažiau veiksminga.
Ruošia gamybai naujas vietas
Tuo tarpu Rusija savo vakcina nori aprūpinti 50 šalių ir planuoja įkurti „Sputnik V“ gamybos vietas Indijoje, Brazilijoje ir Pietų Korėjoje.
Kinijos gamintojai „Sinopharm“ ir „Sinovac“ sudarė sutartis mažiausiai su 24 valstybėmis ir eksportuoja jas jau į daugelį šalių.
Ypatingą poziciją užima Serbija, kuri vakcinų bando įsigyti visur, kur tika gali jų gauti.
„Galiu pasakyti, kad visos mūsų šalyje naudojamos vakcinos – kinų, rusų, vokiečių ir amerikiečių – vienintelė priemonė, galinti nugalėti koronavirusą ir padėsianti kontroliuoti jo plitimą. Vertinti reikia, ne kas gamina vakcinas, bet jų kokybę, patikimumą ir veiksmingumą“, – sakė Serbijos sveikatos apsaugos ministras Z.Lončaras.
Stinga mokslinių įrodymų
Vis dėlto kokybės įrodymų negali pateikti nei Kinijos, nei Rusijos vakcinų gamintojai. Preparatai – jau rinkoje, bet su jais nebuvo atlikta Vakaruose įprastų saugumo tyrimų.
Rusijos valstybinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimo centras „Gamalėja“ savo vakciną pristatė jau praėjusių metų rugpjūtį. Ji vadinasi „Sputnik V“ – kaip ir palydovas, kurį Sovietų Sąjunga prieš 60 metų su pelėmis, žiurkėmis ir dviem šunimis paleido į orbitą.
Valstybinis Rusijos tiesioginių investicijų fondas („Russian Direct Investment Fund“ – RDIF) finansiškai parėmė vakcinos kūrimą, o šiuo metu jis atsakingas už rinkodarą.
„Darėme prielaidą, kad dėl konkurencijos kils daug skepticizmo ir pasipriešinimo mūsų vakcinai. Todėl buvo nuspręsta jai suteikti rusišką, tarptautiniu mastu atpažįstamą pavadinimą“, – sakė Rusijos tiesioginių investicijų fondo direktorius Kirilas Dmitrijevas leidiniui „The Lancet Infectious Diseases“.
Priešingai nei veiksmingi, bet aplinkai jautrūs „Pfizer BioNTech“ ir „Moderna“ preparatai, „Sputnik V“ privalumas – vakcina gali būti laikoma įprastuose šaldytuvuose, jai laikyti nereikia ypatingai žemos temperatūros. Šia vakcina Rusijoje jau paskiepyta daugiau nei 1,5 mln. žmonių.
Rusijos tiesioginių investicijų fondas nepalieka jokios abejonės dėl „Sputnik V“ naudingumo.
„Sputnik V“ veiksmingumas siekia daugiau nei 90 proc., visiškai apsaugo nuo sunkių COVID-19 atvejų“, – rašoma tinklalapyje. Bet šiam teiginiui pagrįsti būtinas informacijos šaltinis nenurodomas.
Ir tai daugelį nuteikia skeptiškai.
Informacijos nepakanka
Konstantinas Andrejevas studijavo biologiją Sankt Peterburge ir jau daugelį metų dirba JAV, šiuo metu – Evanstono (Ilinojaus valstija) universitete „Northwestern University“. Mokslininkas gilinosi į „Sputnik V“ kūrimo istoriją.
„Patikimos informacijos apie vakcinos saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Sąvoką „patikimumas“ suvokiu kaip išnagrinėtas publikacijas specializuotuose leidiniuose ir nepriklausomų ekspertų vertinimus, o ne įrašus „Twitter“ ar bendrovių atstovų pranešimus spaudai“, – sakė K.Andrejevas.
Organizmo imuninį atsaką „Sputnik V“ sužadina sintetiniais viruso baltymais. Gaminant vakciną, naudojamas įprastą peršalimą sukeliantis adenovirusas.
„Sputnik V“ naudojama platforma buvo tiriama kelis dešimtmečius kuriant įvairias vakcinas, nors jos veiksmingumas dar neįrodytas.
Šią ir panašią kritiką tyrimo centras „Gamalėja“ sausio mėnesį aptarė su Europos vaistų agentūros (EVA) ekspertais. Konfidencialaus susitikimo metu buvo kalbama, kokie dokumentai turėtų būti pateikti moksliniam „Sputnik V“ įvertinimui.
Pasak Europos vaistų agentūros atstovo spaudai, neaišku, ar rusai kreipsis dėl vakcinos patvirtinimo Europos Sąjungoje.
Bet vakcinos verslas nesustoja. Argentina, Bolivija, Brazilija, Paragvajus, Venesuela ir Alžyras nori savo gyventojus skiepyti „Sputnik V“ arba tai jau daro.
Užsisakė milijonus dozių
Vengrija – pirmoji Europos Sąjungos valstybė, kuri iš Rusijos užsisakė du milijonus vakcinos dozių. Šalį pasiekė jau 40 tūkst. „Sputnik V“ dozių siunta.
Vengrijos sveikatos apsaugos institucijos patvirtino rusų vakciną.
„Kadangi Briuselio biurokratai pernelyg lėtai viską daro, privalėjome užtikrinti papildomą Vengrijos gyventojų aprūpinimą“, – sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto vienam „Euronews“ žurnalistui.
Griebėsi viešųjų ryšių
Tuo tarpu Kinijos žiniasklaidos priemonės stengiasi pasėti abejonę vakarietiška vakcina. Jos tvirtina, kad institucijos netyrė mirčių po skiepijimo „Pfizer BioNTech“ preparatu.
Vis dėlto tokius atvejus Heseno (Vokietija) žemės Langeno mieste įsikūrusio Paulo Ehrlicho instituto mokslininkai labai gerai išnagrinėjo. Jų teigimu, kai skiepijami tūkstančiai vytesnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergančių žmonių, pavienių mirčių tenka tikėtis pagal atsitiktinumo principą.
Pradėjusi kampaniją dėl vakarietiško preparato Kinija, tikėtina, nori atitraukti dėmesį nuo savo vakcinos kūrimo problemų.
Iki praėjusių metų lapkričio buvo paskiepytas milijonas šalies gyventojų, bet tam buvo naudojama vakcina, su kuria nebuvo atlikti 3-iosios fazės klinikiniai tyrimai. O iš viso turi būti net keturios jų fazės.
Vakarų šalių požiūriu, tai atrodo kaip nekontroliuojamas masinis eksperimentas.
Tyrimus atliko užsienyje
Rimtesnius vakcinos tyrimus Kinijos gamintojai atliko užsienyje. Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) liepą preparato „Sinopharm“ tyrimuose dalyvavo 31 tūkst, žmonių, vėliau jie buvo atlikti Bahreine.
Nors nebuvo paviešinti jokie duomenys, Persijos įlankos šalių žinybos tvirtino, kad kinų vakcinos veiksmingumas siekia 86 proc. ir leido ją naudoti.
Kaip ir Serbijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose preparatu pirmiausia pasiskiepijo sveikatos apsaugos ministras. Taip jis stengėsi žmones įtikinti vakcinos nekenksmingumu.
„Be to, tai padeda policinei valstybei, mažai toleruojančiai prieštaraujančias nuomones“, – rašė prestižinio Didžiosios Britanijos leidinio „The Economist“ korespondentas.
Nepaisant to, Jungtiniai Arabų Emyratai imasi veiksmų prieš žmones, kurie skleidžia gandus apie galimą skiepijimo pavojų.
Vietos laikraščiai pranešė, kad piliečiai stovi eilėse tam, kad būtų paskiepyti.
Visa tai turi poveikį. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tik Izraelyje paskiepyta daugiau žmonių nei Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Dėmesys ir kitam preparatui
Antrojo Kinijos gamintojo vakcina „Sinovac“ taip pat kruopščiai tiriama. Remiantis Turkijoje atliktu tyrimu preparatas turi būti veiksmingas 91 proc. Indonezijoje gautas rezultatas – 65 proc.
Brazilijoje atliktuose vakcinos tyrimuose dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Buvo gauti skirtingi rezultatai. Iš pradžių tyrėjai pranešė apie 78 proc. veiksmingumą, kiek vėliau – 50,38 proc.
Nepaisant to, brazilų institucijos nori leisti preparatą naudoti. Iš tikrųjų silpno poveikio vakcina geriau negu nieko. Ypač Brazilijoje, kur pražūtingasis koronavirusas itin negailestingas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nori pateikti apžvalgą. Jos komanda atvyko į Kiniją ir jai bus aprodytos „Sinovac“ ir „Sinopharm“ gamybos vietos. Bendrovės pateikė tyrimų duomenis ir, akivaizdu, bando gauti skubios pagalbos leidimą iš PSO.
Sprendimo tikimasi ne anksčiau kaip kovo mėnesį, o teigiamas PSO įvertinimas turėtų tolesnių pasekmių.
Kinai pagaliau savo preparatus galėtų tiekti tarptautinei pagalbos organizacijai „Covax“. Ši nori įsigyti vakcinos dozių ir jomis aprūpinti neturtingų valstybių gyventojus.
Ekspertų vertinimu, pasaulyje turi būti paskiepyta 10-11 mlrd. žmonių tam, kad būtų sustabdytas virusas. Gamintojai tokį kiekį vakcinų turės patiekti iki 2023- 2024 m. Šiam tikslui pasiekti reikės visų vakcinų, – net ir tokių, apie kurių saugumą dabar dar mažai žinoma.
