Užimtumo tarnyba parašė ir juodą scenarijų – paaiškino, kas sunkiausiai ras darbo

Dėl pandemijos išaugusio nedarbo pasekmes šiemet labiausiai jaus vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas ir moterys, taip pat – ir žemą kvalifikaciją turintys vyresni asmenys. Papildoma kliūtis, apsunkinanti jų grįžimą į darbo rinką, gali tapti skaitmeninių įgūdžių stoka.

Moterims, dariusioms pauzę karjeroje dėl vaikų ar kitų priežasčių, grįžimas į darbo rinką gali užtrukti.<br> V.Balkūno nuotr.
Moterims, dariusioms pauzę karjeroje dėl vaikų ar kitų priežasčių, grįžimas į darbo rinką gali užtrukti.<br> V.Balkūno nuotr.
Moterims, dariusioms pauzę karjeroje dėl vaikų ar kitų priežasčių, grįžimas į darbo rinką gali užtrukti.<br> G.Bitvinsko nuotr. 
Moterims, dariusioms pauzę karjeroje dėl vaikų ar kitų priežasčių, grįžimas į darbo rinką gali užtrukti.<br> G.Bitvinsko nuotr. 
Moterims, dariusioms pauzę karjeroje dėl vaikų ar kitų priežasčių, grįžimas į darbo rinką gali užtrukti.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Moterims, dariusioms pauzę karjeroje dėl vaikų ar kitų priežasčių, grįžimas į darbo rinką gali užtrukti.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Jaunimui šiemet taip pat nebus lengva įsidarbinti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jaunimui šiemet taip pat nebus lengva įsidarbinti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 22, 2021, 3:12 PM, atnaujinta Feb 22, 2021, 3:56 PM

Tokios išvados apie šalies darbo rinką pateikiamos Lietuvos užimtumo 2020 m. tendencijų ir ateities prognozių leidinyje.

Ten be kita ko skelbiama, kad skaitmenizacijos procesų aplenktiems darbuotojams bus sunku įsitraukti į darbo paieškas, dalyvauti atrankos procesuose naudojant IT technologijas.

Maža to – dalis įmonių koregavo ar papildė reikalavimus kvalifikacijai, atsižvelgdamos į pandemijos metu suintensyvėjusį skaitmeninių technologijų ir nuotolinio darbo taikymą. Šių kriterijų neatitinkantiems žmonėms tai sukels papildomų iššūkių.

„Netolygus darbo rinkos atsigavimas, priklausomai nuo regiono ir ekonominės veiklos – šių metų rinkos ypatumas.

Paslaugų darbuotojams, o ypač jaunimui, nespėjusiam įsitvirtinti darbo rinkoje ar neįgijusiam darbo patirties, ir moterims, dariusioms pauzę karjeroje dėl vaikų ar kitų priežasčių, grįžimas į darbo rinką gali užtrukti“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Viena priežasčių – sulėtėję paslaugų sektoriaus atsigavimo po pandemijos sąlygotų suvaržymų ir verslų gyvybingumo pokyčių tempai. Tradiciškai apgyvendinimo ir maitinimo, turizmo, renginių organizavimo versluose daugiausiai dirba jaunimas ir moterys

Šiais metais tikėtini ne tik pandemijos nulemti darbo jėgos paklausos pasikeitimai, bet ir darbo vietų pokyčiai. Nuotolinis ir hibridinis darbas, virtualios komandos, išaugę darbo saugos ir sveikatos reikalavimai, intensyvus skaitmeninių technologijų taikymas vidinei ir išorinei komunikacijai – vieni didžiausių darbo vietų pokyčių, kuriuos verslai atsineša iš praėjusių metų į 2021 m.

Pernai sparčiausiai daugėjo darbo neturinčių asmenų, kurių paskutinė darbovietė – paslaugų sektoriuje. Jų Užimtumo tarnyboje registravosi 9,2 tūkst. (10,3 proc.) daugiau nei 2019 m. Iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos atėjusių asmenų skaičius 2020 m. padidėjo beveik ketvirtadaliu (24 proc.).

Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje darbdaviai iš viso įregistravo 216,9 tūkst. laisvų darbo vietų.

Tarnybos specialistai darbo ieškantiems asmenims kiekvieną mėnesį vidutiniškai galėjo pasiūlyti 28,8 tūkst. laisvų darbo vietų.

Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikta rugpjūtį – 40,2 tūkst., mažiausiai – balandį – 16,9 tūkst. Per kalendorinius metus registruotų laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo 25,2 tūkst. (10,4 proc. ), o paslaugų sektoriuje sumažėjo daugiausiai – 14,2 proc., palyginti su 2019 m.

Mažiau darbo pasiūlymų pateikė ir pramonės sektorius – 12,2 proc. ir žemės ūkis – 3,6 proc.

Vis tiktai, nepaisant sumažėjusio darbo pasiūlymų skaičiaus, paslaugų sektorius išliko didžiausiu darbdaviu.

Šio sektoriaus įmonių darbo pasiūlymai sudarė daugiau nei pusę (60,5 proc.) visų per metus Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų.

Ekstremali situacija ir karantinas 2020 m. turėjo įtakos registruoto nedarbo rodikliams – 84,2 proc. (126,7 tūkst.) augo Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių skaičius.

Labiausiai didėjo jaunimo (10,1 proc. punkto) ir moterų (8 proc. punkto) nedarbo rodikliai. 31,5 proc. besikreipiančių darbo ieškančių asmenų gyveno kaimo vietovėse, 26,4 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 35,5 proc. – profesinę kvalifikaciją.

2020 m. iki 38,1 proc. išaugo neturinčių profesinio pasirengimo asmenų dalis. Daugiausiai darbo neturinčių gyventojų – Lazdijų, Kelmės, Vilkaviškio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Neringoje, Klaipėdos rajone ir Šiaulių mieste.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.