Turkija nesuvaldo krizės: nedarbas dramatiškai didelis, o maisto kainos nesuvaldomai lipa aukštyn

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šalyje mėgina įveikti ekonominę krizę. Jam pavyko sustiprinti lirą, tačiau pagreitį įgauna infliacija, o produktų kainos nesulaikomai kyla.

Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
Turkijoje auga kainos, ypač – maisto produktų.<br>D.Umbraso nuotr.
R.T.Erdoganas.<br>AP/Scanpix nuotr.
R.T.Erdoganas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 28, 2021, 9:47 PM

Jau daugiau nei dvejus metus Turkijos liros kursas smunka. Nedarbo lygis – ypač tarp jaunų specialistų – dramatiškai didelis. Pagrindinių maisto produktų kainos pastebimai keičiasi.

Nuo 2018 m. rudenį prasidėjusios valiutos ir ekonominės krizės pradžios situacija šalyje nesikeičia: ekonomikos būklė apverktina, o Turkijos vyriausybės priemonės neduoda laukiamo rezultato.

Pernai rudenį R.T.Erdoganas paskelbė apie „naują ekonomikos erą“. Išsyk po to šalyje prasidėjo atleidimų banga: pirmiausia posto neteko Centrinio banko vadovas Muratas Uysalas, po jo, pasiskundęs sveikatos problemomis, pasitraukė finansų ministras, prezidento žentas Beratas Albayrakas.

Atkūrė pasitikėjimą valiuta

2020 m. lapkritį imtasi radikalių pinigų politikos pokyčių. Bazinė palūkanų norma netikėtai nuo 10,25 proc. pakilo iki 15 proc., o gruodį – jau ir iki 17 proc.

Tokie pokyčiai nustebino, kadangi R.T.Erdoganas visada buvo laikytas žemos bazinės palūkanų normos šalininku.

Vis dėlto toks ėjimas davė teigiamą pokytį valiutos rinkose – tuo metu rekordiškai žema turkiškos liros vertė (vienas JAV doleris kainavo 8,5 liros) per kitus tris mėnesius tapo 18 proc. didesne. Dabar už vieną JAV dolerį siūlo 7,02 liros.

Ekonomistai mano, kad naujojo Centrinio banko vadovo paskyrimas ir bazinės palūkanų normos didinimas padidino liros vertę, o kiti Centrinio banko žingsniai kovojant su infliacija atkūrė pasitikėjimą šalies valiuta.

Aukščiausia infliacija nuo 2019 m.

Ir vis dėlto nacionalinės valiutos sustiprinimas nė kiek nepadidino Turkijos gyventojų gerovės. Kaip ir anksčiau, infliacija auga – dabar ji siekia 14,97 proc. O tai – aukščiausias rodiklis nuo 2019 m. rugpjūčio. Ypač tai atsispindi maisto kainose.

Kaip rodo kasmet Turkijos statistikos instituto skelbiamas vartotojų kainų indeksas, pernai kainos stipriai šoko aukštyn: už daržoves, vaisius, sviestą ir pieną turkiškuose turguose teko mokėti 27 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Dėl tokio kainų šuolio R.T.Erdoganas kaltina mažmeninės prekybos įmones. Prieš porą savaičių jis šiems verslininkams grasino „griežtomis bausmėmis“.

„Nepakęsime mūsų piliečių engimo. Dirbkite savo darbą ir nustokite iš jų tyčiotis“, – piktinosi turkų lyderis.

Be mažmenos prekybos atstovų, R.T.Erdoganas kaltų ieško ir pasaulinėse rinkose: esą finansų rinkas sukrėtė sausra ir koronaviruso pandemija.

Tačiau kritiškai nusiteikę ekspertai turi kitą nuomonę. Turkijoje – idealios klimato sąlygos verstis žemdirbyste, o šalis importuoja didžiąją dalį daržovių ir vaisių. Todėl daugelis dėl augančių maisto produktų kainų kaltina Turkijos valdžią, rašo dw.com.

Mat daug metų konservatyvioji Teisingumo ir plėtros partijos vyriausybė aktyviai investavo į statybas ir paslaugų sritį, o žemės ūkio sektorių paliko užribyje.

Ekonomistas Barisas Soydanas greitą maisto produktų kainų augimą aiškina neoliberalia Turkijos žemės ūkio politika. „Brangiai kainuojantis JAV doleris kelia produktų kainas, todėl brangsta dyzeliniai degalai ir trąšos, kurios į šalį daugiausia įvežamos iš užsienio. Galų gale mažėja dirvos derlumas, nyksta kaimai, todėl žemdirbiai mano, kad žemės ūkis nerentabilus“, – aiškino jis.

Ekonomistas priduria: pastarąjį dešimtmetį dirbamos žemės plotai buvo atiduoti stambiems gyvenamiesiems kompleksams statyti.

Kosminis R.T.Erdogano projektas

Tačiau vietoje to, kad subsidijuotų žemės ūkį ir gyventojams skirtų finansinį pastiprinimą, Turkijos prezidentas suka galvą apie dar vieną milžinišką projektą. Visai neseniai jis paskelbė, kad tuoj išaus metas, kai Turkija užkariaus kosmosą.

„Dirbdami su tarptautiniais partneriais 2023 m. į orbitą paleisime unikalią hibridinę raketą ir nusileisime Mėnulyje“, – pareiškė R.T.Erdoganas.

Šis projektas tarp šalies gyventojų vertinamas nevienareikšmiškai: kai vieni idėją priima entuziastingai, kiti klausia, ar tikrai metas ruoštis misijai į Mėnulį, kai Turkija išgyvena ekonominę krizę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.