Išskirtinis šildymo sezonas: tenka susitaikyti su gerokai didesnėmis sąskaitomis, nors galėjo būti kitaip

Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis. Porai mėnesių stojus rimtai žiemai, kokios nematėme jau keletą metų, individualių namų savininkams teko įsigyti papildomai kuro, o daugiabučių gyventojams susitaikyti su gerokai didesnėmis sąskaitomis.

Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>D.Umbraso nuotr.
Šiųmetis šildymo sezonas, jau besiritantis pabaigos link, tikrai išskirtinis.<br>D.Umbraso nuotr.
Dabar baltarusiško biokuro dalis sumažėjo, tačiau vietos gamintojams lengviau netapo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dabar baltarusiško biokuro dalis sumažėjo, tačiau vietos gamintojams lengviau netapo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dabar baltarusiško biokuro dalis sumažėjo, tačiau vietos gamintojams lengviau netapo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dabar baltarusiško biokuro dalis sumažėjo, tačiau vietos gamintojams lengviau netapo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Mar 3, 2021, 6:14 AM, atnaujinta Mar 3, 2021, 6:14 AM

Tiesa, sąskaitų skaičiai dar nėra tokie, kad mokėtojams įvarytų infarktą. Mat pati šilumos kaina, žemyn čiuožianti jau ne vienus metus iš eilės, šiais metais dar sumažėjo. Kaip skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, vasarį ji siekė 4,26 cento už kilovatvalandę (be pridėtinės vertės mokesčio) ir buvo dešimtadaliu menkesnė nei prieš metus.

Tačiau bent kai kur kainos galėjo būti dar mažesnės. Pavyzdžiui, Vilniuje, kuriame iš visų didmiesčių šilumai gaminti daugiausia naudojamos gamtinės dujos. Nors jų kaina praėjusį rudenį buvo nukritusi, tai – tik laikinas reiškinys, juolab kad iškastinį kurą keisti atsinaujinančiais energetikos ištekliais tiesiog būtina.

Bet sostinėje jau keletą metų nepriklausomi gamintojai vengia investuoti į biokuro katilines. Mat „Ignitis grupė“ ėmėsi Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto. Tačiau jis įstrigo: atliekų deginimo įranga jau veikia, o biokuro dalies statybos vėluos labai smarkiai.

Žaibas trinktelėjo dar pernai, kai didžiulę biokuro katilinę įrenginėjusi Lenkijos bendrovė „Rafako“ paskelbė apie restruktūrizaciją, o netrukus sutartis su ja buvo nutraukta. Visiškoje duobėje atsidūrė su lenkais subrangos pagrindais dirbusios mūsų šalies bendrovės, taip ir nesulaukusios atsiskaitymo už jau padarytus darbus.

Subrangovų negautos pajamos skaičiuojamos milijonais eurų. Vien šešioms įmonėms, kurios nusprendė kreiptis į teismą, „Rafako“ liko skolinga daugiau nei 11 mln. eurų, tačiau geriausiu atveju didžiąją dalį šių lėšų siūloma sugrąžinti per penkerius metus.

Pandemijos akivaizdoje kai kurioms statybų bendrovėms sprendimas tokiam laikui įšaldyti pinigus gali tapti labai rimtu smūgiu, jei ne bankrotu. Tuo metu valstybinė „Ignitis grupė“ tik skėsčioja rankomis – mes pinigus lenkams sumokėjome, taigi reikalaukite iš jų.

Teisiniu požiūriu greičiausiai taip ir reikėtų elgtis, tačiau dabartinė padėtis dėl COVID-19 yra išties išskirtinė. Todėl būtina, kad šiuo atveju sprendimų būtų imtasi jau Vyriausybės lygiu.

Vienas siūlymų – atsiskaityti su Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje dirbusiais šalies subrangovais iš kovai su pandemija skirtų fondų, o vėliau susigrąžinti šias lėšas iš Lenkijos kompanijos.

Šitaip pasielgus Vyriausybė tikrai turėtų daugiau svertų derėtis su „Rafako“ nei paskiros statybų įmonės. Be to, tokiai schemai bent preliminariai neprieštarauja ir valstybės valdoma „Ignitis grupė“. Vis dėlto bene svarbiausia, kad priėmus tokį sprendimą vilniečiai galės kur kas greičiau pasidžiaugti pigesne šiluma.

Būtų ir dar viena laimėjusi pusė – Lietuvos biokuro gamintojai, kurie pastaruosius keletą metų išgyvena tikrą krizę. Dėl didžiulės importo iš Baltarusijos apimties šios žaliavos kainos buvo kritusios tiek, kad įmonėms net nebeapsimokėjo jos gaminti ir tiekti.

Dabar baltarusiško biokuro dalis sumažėjo, tačiau vietos gamintojams lengviau netapo. Mat konkurencinėje kovoje juos ėmė spausti atliekų degintojai, pirmiausia nuo praėjusių metų veikianti Kauno kogeneracinė jėgainė.

Antrajame pagal dydį šalies mieste, kuris šilumos gamybos atžvilgiu buvo vadinamas vienu žaliausių Lietuvoje, per metus biokuro dalis nukrito nuo 95 iki 75 proc. Tikėtina, kad ji mažės ir toliau, nes atliekų deginimo jėgainė dalį praėjusių metų veikė ne visu pajėgumu. Skaičiuojama, kad biokuro tiekėjai Kaune vien 2020-aisiais neteko apie 2,5 mln. eurų pajamų.

Anot Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovo M.Nagevičiaus, blogiausia ne tai, kad mažiau naudojama paties biokuro, bet tai, jog auga iškastinio kuro (o atliekos priskiriamos būtent prie jo) dalis, nors visa Europos Sąjunga kaip tik stengiasi ją sumažinti.

Sakykime, Danija, iš atliekų pasigaminanti net penktadalį šilumos, jau atsikando šio verslo – per artimiausią dešimtmetį nuspręsta uždaryti 7 iš 23 deginimo įrenginių ir smarkiai sumažinti šiukšlių importą iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos. Priežastis aiški – deginimo jėgainės išmeta per daug aplinkai kenkiančio anglies dvideginio.

Lietuvoje tokių įrenginių jau veikia trys – Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Akivaizdu, kad niekas šių jėgainių artimiausiu metu neuždarys, tačiau mažinti į jas patenkančių atliekų srautą galima tik dar energingiau jas rūšiuojant.

Atitinkamai valdžia turėtų persvarstyti ir savo sprendimus: ar Lietuva teikia pirmenybę atsinaujinančiajai energetikai, ar toliau ketina naudoti iškastinį kurą, kol galutinai neužspaus Briuselio nustatyti terminai.

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, kuri kol kas nėra patvirtinta, numatyta, kad jau iki 2030 metų centralizuoto šildymo tiekimo sistemose atsinaujinantiems ištekliams turėtų tekti ne mažiau kaip 90 proc., o iki 2050-ųjų – visas šimtas procentų.

Todėl jau dabar derėtų panaikinti lengvatas importuojamam iškastiniam kurui (dujoms, anglims ir pan.), o atliekų tvarkymo strategiją gerokai persvarstyti, nepaliekant išskirtinių sąlygų jų degintojams, kaip kai kuriais atvejais yra šiuo metu.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.