Našta vieniems nepakeliama: tarėsi su prezidentu, kaip po karantino išlaikyti darbo vietas

„Prognozės rodo, kad nedarbas šiais metais tikrai nesumažės taip sparčiai, kaip norėtųsi. O grįžti į priešpandeminę situaciją, nesiimant priemonių, prireiktų kelerių metų“, – taip po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su profesinių sąjungų atstovais sakė Prezidento vyriausiasis patarėjas ir Ekonominės bei socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta. 

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su profesinių sąjungų atstovais aptarė reikiamas priemones nedarbui mažinti po karantino.<br>V.Balkūno nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su profesinių sąjungų atstovais aptarė reikiamas priemones nedarbui mažinti po karantino.<br>V.Balkūno nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su profesinių sąjungų atstovais aptarė reikiamas priemones nedarbui mažinti po karantino.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su profesinių sąjungų atstovais aptarė reikiamas priemones nedarbui mažinti po karantino.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su profesinių sąjungų atstovais aptarė reikiamas priemones nedarbui mažinti po karantino.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su profesinių sąjungų atstovais aptarė reikiamas priemones nedarbui mažinti po karantino.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su profesinių sąjungų atstovais aptarė reikiamas priemones nedarbui mažinti po karantino.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su profesinių sąjungų atstovais aptarė reikiamas priemones nedarbui mažinti po karantino.<br>T.Bauro nuotr.
S.Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
S.Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Ruginienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
I.Ruginienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
K.Krupavičienė.<br>R.Neverbicko nuotr.
K.Krupavičienė.<br>R.Neverbicko nuotr.
K.Juknis.<br>V.Balkūno nuotr.
K.Juknis.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

2021-03-04 15:08, atnaujinta 2021-03-04 16:40

Susitikime aptarta ir prezidento iniciatyva teikti mokestinę paskatą daug žmonių įdarbinančioms ar sparčiai didinančioms atlyginimus įmonėms. Pasak S.Krėpštos, tai padėtų greičiau jas išjudinti iš karantino ir pagerintų darbuotojų situaciją.

Dėmesio susitikime buvo skirta ir labiausiai pažeidžiamoms grupėms: jaunimui, neįgaliesiems, dirbantiems senjorams. Pasak S.Krėpštos, prezidentas teikė siūlymą, kaip pagerinti neįgaliųjų darbo padėtį, suteikiant jiems geresnes socialines garantijas.

Parama turi būti ne tik dabar, bet ir po karantino

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė akcentavo, kad verslams ir darbuotojams parama svarbi ne tik dabar, bet ir po karantino: „Jeigu šiandien baigsis karantinas, dar nereiškia, kad rytoj saugiai ir tvirtai atsistosime ant kojų.“

Pasak jos, prastovų apmokėjimas ir parama įvairių sričių verslui turėtų tęstis net ir karantinui pasibaigus. Tačiau gavusieji pagalbą turėtų išlaikyti darbo vietas.

„Turi būti nustatytas aiškus reikalavimas – netaikyti grupinių darbuotojų atleidimų, kaip kad būta pernai vasarą.

Reikalavimas išlaikyti 50 proc. subsidijuojamų darbo vietų, jeigu gaunama paramos, tąkart nesuveikė. Buvo nemažai piktnaudžiavimo atvejų, kai žmonės buvo grupėmis atleidžiami iš darbo. 

Tas saugiklis buvo lengvai apeinamas, todėl dabar visa tai reikia turėti omenyje ir numatyti rimtesnius saugiklius darbo vietoms išlaikyti“, – aiškino I.Ruginienė.

Taip pat ji paminėjo, kad su prezidentu aptarti ir esamos nedarbo išmokos trūkumai.

„Mes siūlome, kad per ekstremalią situaciją žmonės, kuriems trūko reikiamo darbo stažo, neliktų be pajamų – neliktų už paramos borto. Jiems reikia minimalių pajamų, kad galėtų išgyventi“, – kalbėjo ji.

Pasak profsąjungų atstovės, nepakanka vien tik skirti nedarbo išmoką. Reikia ir išsiaiškinti, kodėl žmogus iki tol nedirbo ir nesukaupė reikiamo stažo. Jos nuomone, tikėtina, kad tie žmonės dirbdavo nelegaliai, ir Vyriausybė turi atkreipti į tai dėmesį – šešėlinė ekonomika klesti.

Vyriausybės sprendimai kritikos neišvengė

Prezidento mokestiniai pasiūlymai taip pat nepraslydo I.Ruginienei pro akis. Ji sakė pritarianti pasiūlymams, tačiau reikėtų ir kelių pakeitimų.

„Kadangi kalbame apie didėjantį darbo užmokesčio fondą, reikia daugiau saugiklių darbo vietoms išlaikyti. Svarbu ir tai, kad kiltų ne tik administracijos ir vadovų algos, bet ir paprastų darbuotojų“, – aiškino I.Ruginienė.

I.Ruginienė nerimauja ir dėl to, jog Vyriausybė vis dar neapsisprendė dėl Europos Sąjungos (ES) Gaivinimo plano lėšų panaudojimo.

„Šios dienos aktualijos verčia kalbėti apie vieną iš svarbiausių Lietuvos dokumentų – ES Atsigavimo priemonių planą, kurį turėsime pateikti balandžio pabaigoje.

Mums neramu dėl to, kad to plano nesame matę, nes Vyriausybė jo dar nepateikė, o praėjusią savaitę nuvilnijusios viešosios konsultacijos iš tiesų neturėjo nieko bendro su RRF planu.

Manau, labai svarbu kuo greičiau sužinoti, kaip ES parama bus panaudojama čia, Lietuvoje – kokios priemonės ir kokios lėšos yra numatytos, ar iš tiesų galutinis gavėjas bus paprastas darbuotojas. Kadangi nematome bendro vaizdo, o laikas senka, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė šitai priemonei nepasiruošusi“, – teigė ji.

Vyriausybė pamiršo moteris

I.Ruginienė nepamiršo ir dar vienos darbo rinkoje pažeidžiamos grupės – moterų, kurios, pasak jos, yra ignoruojamos.

„Moterys yra viena tų socialinių grupių, kurios per pandemiją nukentėjo labiausiai. Suderinti darbą ir šeimos rūpesčius yra labai sudėtinga.

Yra daug atleistų iš darbo, netekusių pajamų moterų. Tie skaičiai gąsdina. Manau, pats laikas atkreipti į tai dėmesį.

Deja, skaitant Vyriausybės priemonių planą nepavyko aptikti konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima pagelbėti nukentėjusioms moterims“, – I.Ruginienė pažėrė kritikos Vyriausybei.

Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad šiuo metu rėmimą gauna jaunimas iki 29 metų ir moterys virš 55 metų, tačiau 30-55 amžiaus moterims taip pat reikalinga parama.

„Reikėtų plėtoti aktyvias darbo rinkos priemones, kad šitos moterys irgi būtų patrauklios darbo rinkai, galėtų gauti tam tikras subsidijas iš užimtumo rėmimo programų ir galėtų atgal grįžti į darbo rinką“, – teigė K. Krupavičienė.

Reikia kelti minimalią algą

Pasak K.Krupavičienės, Vyriausybė turėtų keisti požiūrį ir į minimalaus atlyginimo didinimą.

„Svarbu, kad Lietuva neblokuotų direktyvos dėl minimalios algos, kuri šiuo metu svarstoma Europos lygmeniu. Mūsų Vyriausybės pozicija neturi būti tokia „kieta“, kad nenorime kolektyvinių sutarčių ir nenorime didinti minimalios algos. Dabar pagal darbo užmokestį mes esame Europos valstybių sąrašo gale“, – akcentavo ji.

Profsąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis taip pat pasisakė, jog Lietuvoje turėtų būti sustiprintas Trišalės tarybos, kolektyvinių sutarčių vaidmuo.

Vasarį pranešta, kad nedarbo lygis Baltijos valstybėse 2020-aisiais, COVID-19 pandemijos krizės metais, aukščiausiai pakilo Lietuvoje.

Nacionalinių statistikos tarnybų atliktų visuomenės užimtumo tyrimų duomenimis, vidutinis nedarbas Lietuvoje praėjusiais metais sudarė 8,5 proc., Latvijoje – 8,1 proc., Estijoje – 6,8 procento.

Palyginti su 2019 metais, nedarbo lygis Lietuvoje išaugo 2,2 procentinio punkto, Latvijoje – 1,8 proc., Estijoje – 2,4 punkto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.