Vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį pažeidimą numatytos 110-300 eurų baudos įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims grėstų 1500-3000 eurų administracinė atsakomybė. Už pakartotinį pažeidimą siūlomos dar didesnės baudos, kurios siekia iki 4500 eurų.
„Šokiruoja tai, kad už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus, kurie padaro kelių dešimčių milijonų eurų žalą aplinkai, įmonių vadovai ir kiti už tai atsakingi asmenys susilaukia visai nedidelių, kelių dešimčių eurų siekiančių baudų. Jei paskiriama 110 eurų bauda, už pirmą kartą įvykdytą pažeidimą vadovui ar kitam atsakingam asmeniui tereikia mokėti pusę šios sumos, t.y. 55 eurus.
Įmonių vadovai, darbuotojai turi jausti atsakomybę už savo atliekamą darbą, būti suinteresuoti, kad jų organizacija veiktų skaidriai ir būtų padaryta viskas, kad jos veikla neturėtų neigiamo poveikio aplinkai“, – sakė L. Jonauskas.
L. Jonauskas Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo projektu siūlo didinti baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims ne tik už išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų, bet ir už teršalų apskaitos bei ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimus.
Seimo nario L. Jonausko duomenimis, už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus Aplinkos apsaugos departamentas juridiniams asmenims per tris 2020 metų ketvirčius skyrė baudų už 9380 eurų, o aplinkai padaryta žala, kurią reikia atlyginti, siekė 1 496 684 eurus.
Anot parlamentaro, šiais metais už taršą nuotekomis priskaičiuota žala siekė kelias dešimtis milijonų eurų, o juridinių asmenų vadovai ar kiti asmenys bendrai apsiribojo kelių tūkstančių eurų bauda.
