Karantino rykštė ekonomikai: šis Lietuvos rodiklis dabar yra didžiausias galvos skausmas

Nuo pirmadienio veiklas atnaujino statybos, remonto ir buities prekių parduotuvės, taip pat ir kitos prekybos vietos, turinčios atskirą įėjimą iš lauko. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė, kad tokiam sprendimui pritaria, tačiau ragino kuo greičiau atlaisvinti ir lauko veiklas, leisti lauke veikti kavinėms ir restoranams, ypač dabar, kai orai gerėja.

Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Romanovskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Romanovskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>T.Bauro nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>T.Bauro nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Mar 17, 2021, 6:11 AM, atnaujinta Mar 17, 2021, 9:07 AM

Taip pat akcentavo, kad didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas, ir tik valstybė gali padėti nukentėjusiams verslams išlaikyti esamas darbo vietas. Jis ragino Vyriausybę jau dabar svarstyti ir apie trečiąjį paramos paketą, kuris būtų skiriamas po karantino jau galintiems veikti verslams.

– Nuo pirmadienio leista dirbti dar didesnei daliai prekybos vietų. Kiek tai kelia optimizmo šiam sektoriui?

– Manau, kad su pavasarine saule šią situaciją labai optimistiškai pasitinkame visi – tiek verslininkai, tiek vartotojai, tiek ir valstybė. Juk prekyba yra mokesčiai, PVM, kurie grįžta į valstybės biudžetą.

– Yra dar neatsivėrusių prekybos vietų – tos, kurios neturi atskiro įėjimo iš lauko, yra didžiuosiuose prekybos centruose. Kokia dalis šio sektoriaus vis dar stovi, kiek šiuo metu dar patiriame praradimų?

– Visi prekybos centrai ar didžiosios turgavietės, kurios yra po uždaru stogu, yra uždarytos. Aišku, palyginti su visa prekyba, tai maža dalis. Tačiau girdime iš Vyriausybės, ekspertų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, kad tai tik dienų klausimas, kada bus svarstomas ir prekybos centrų atidarymas.

Valstybė kelia pagrindinį klausimą: o kas bus atsakingas? Prekybos centrai yra pateikę savo pasiūlymus, jie yra įspūdingi atsakomybės, valdymo, technologijų prasme. Tai ne tik prekybos, bet ir kino bei renginių industrijos.

Jau nekalbu apie kavines ir restoranus, kurie ilgiausiai sėdi ir jiems reikia atsakymo. Orams pagerėjus galėtų būti galimybė dirbti lauke, kaip buvo per pirmąją bangą. Turėtų būti žmonių saugumo su ekonomine laisve suderinimas.

– Prieš pat užsidarant prekybos centrams buvo taikomi pakankamai inovatyvūs sprendimai. Kalbėta apie tai, kad kai kurie prekybos centrai yra pasiryžę diegti ir naujas technologijas, kad tik neužsidarytų, į srautų valdymą taip pat pažiūrėta rimtai. Ar šiuo metu, kalbant apie viso prekybos sektoriaus atvėrimą, galima kalbėti ir apie dar kokius nors papildomus sprendimus?

– Vyriausybė žiūri į statistiką, o mūsų statistika stabilizavosi. Nors, aišku, Jungtinės Karalystės viruso atmaina visus baugina, prekybos centrai siūlo ne tik fizinį, bet ir elektroninį srautų valdymą, taip pat patalpų dezinfekavimą ir kitas priemones.

Svarbiausia – atsakomybė. Bendra atmosfera rodo, kad verslininkai ir gyventojai yra atsakingi, jau žino, kaip reikia elgtis uždarose patalpose.

– Kaip verslo subjektai yra pasirengę prisiimti atsakomybę?

– Kada prekybos centre yra šimtas parduotuvių, tada kiekviena parduotuvė turi valdyti srautus savo parduotuvėje. Dar kažkas turi valdyti srautus tarp tų parduotuvių bei patekimą į prekybos centrą.

Taip pat vienas iš pasiūlymų buvo uždaryti visus „Wi-fi“ ryšio priėjimus, suoliukus, kad nebūtų galimybės poilsiauti arba, kaip buvo iki šiol madinga, leisti laiką prekybos centruose. Reikėtų susikoncentruoti į tai: atėjau, apsipirkau, išėjau.

– Pandemijos skaičiai rodo, kad situacija yra pakankamai stabili. Ar verta bandyti laukti geresnių laikų, ar tai tik požiūrio į tuos pačius skaičius klausimas?

– Tikriausiai verta laukti geresnių laikų, kita vertus, reikia ruoštis ir blogesniems. Bet, manau, sprendimas, vienus laisvinti, kitus, esančius uždarose patalpose, kontroliuoti, yra teisingas. Todėl Vyriausybė ir svarsto galimybę dar labiau atlaisvinti ekonominę veiklą.

Reikia skatinti veiklą lauke, griežčiau kontroliuoti, bet ne visiškai uždaryti veiklą uždarose patalpose. Yra ir sporto klubai, kurie laukia ir nesulaukia savo eilės. Vyriausybė turi jiems atsakyti, kaip atsakė slidininkams ir priėmė išmintingus sprendimus, nesukėlusius jokios bangos.

Bet jei situacija stipriai pablogės, Vyriausybė turės rinktis: vėl vykdyti visišką uždarymą arba imtis kitokių sprendimų. Tikriausiai visi meldžiasi, kad nereikėtų vėl gyventi visiškai uždarytiems.

– Gruodžio mėnesį antrasis pilnas užsidarymas buvo grįstas teorinėmis priemonėmis, nes negalėjome atsakyti, kiek vienoje ar kitoje vietoje užsikrėtė žmonių, pavyzdžiui, prekybos centre. Kaip manote, ar atsidarius nemažai daliai verslų kitą kartą jau galima turėti duomenų, o ne tik teorinių prielaidų, kuriais remdamiesi galėtume pasakyti, ką derėtų suvaržyti, o ko galbūt ne?

– Prekybos, paslaugų ir kiti verslai, ką mažiausiai galėtų padaryti, tai testuotis. Jei valstybė patalkintų sudarydama schemą, jie testuotų savo darbuotojus. Tačiau atsekamumas, koks yra paplitimas tarp gyventojų, yra valstybės atsakomybė.

Šiuo metu žinome, kaip tai veikia: žmogus informaciją pasako arba nepasako, o pagal tai NVSC bando nustatyti jo pėdsaką. Šiais laikais tai visiškai neefektyvu. Yra technologijos, kurios leidžia sekti, stebėti ir tos šalys, kurios ėjo technologijų keliu, gali valdyti pandemiją.

Pokarantininis laikotarpis pereina į židinių valdymą – kaip valstybė sugeba greitai atsekti ir suvaldyti židinius. Jeigu neturime informacijos, kaip židiniai plinta, be abejonės, nėra ir atsakymų.

Mobilieji operatoriai dar gruodžio mėnesį siūlė, kad vasarą galima stebėti susibūrimus paplūdimiuose, bendrą judėjimą. Technologijos leidžia matyti, kur žmonės buriuojasi, ir į tai reaguoti. Paskui pagal tai, kur žmonės būriavosi, galima atsekti, ar ten galėjo būti protrūkiai.

Dabar, kaip sako valstybinės institucijos, 50 proc. atvejų yra neatsekami, tai fiziškai neįmanoma. Yra daugybė pavyzdžių, kai žmonės neišeina iš namų, išeina tik nusipirkti būtinųjų prekių ir užsikrečia. Ne visi žmonės ir sako tiesą. Bandymas žodinėmis ar rašytinėmis priemonėmis susekti susirgimo atvejus nėra modernus pandemijos valdyme.

– O jeigu be informacinių technologijų... Galbūt tada padėtų moksliniai tyrimai, kurie galėtų pasakyti, ar įmanoma ir kokia yra rizika užsikrėsti vienoje ar kitoje prekybos vietoje?

– Japonijoje prekybos vietose yra šviesoforo principas. Jeigu ten lankėsi užsikrėtę žmonės, prekybos centras praneša, kad padidėjo rizika užsikrėsti ir prie parduotuvės įėjimo užsidega šviesoforas. Įeinantys žmonės yra skenuojami ir, kai pasiekiama tam tikra riba, užsidega raudona šviesa, kuri praneša, kad nebegalima įeiti. Bet tai irgi yra informacinės technologijos, nes srautų valdymas ir yra technologinis sprendimas. Nuo technologijų nepabėgsime.

Yra mokslininkai, kurie patvirtino formulę, koks yra saugus plotas vienam gyventojui, tai yra 15–17 kvadratinių metrų. Bet žinome, kad tai priklauso ir nuo atsakomybės. Tiems, kurie nesilaiko saugumo, tenka taikyti ir lazdos principą. Pats mačiau, kaip pas kaimynus keičiami skaitliukai: statybininkai ir darbininkai į butą užėjo be kaukių. Visko nesukontroliuosime, jei patys nebūsime sąmoningi.

– Karantinas kada nors baigsis. Ar tuo visos ekonominės problemoms ir išsispręs?

– Tikriausiai tai palyginčiau su medicina: pacientas yra komoje, kai jis sugrįžta iš komos, jį reikia gydyti, tada jis išrašomas iš ligoninės ir jam reikia reabilituotis. Jei daugiau nebus jokių karantinų, tiems verslams, kurie buvo sustoję, reikės reabilitacijos. O reabilitacija, ypač susijusi su darbo vietų išsaugojimu, be valstybės pagalbos yra neįmanoma.

Po karantino reikia padėti išlaikyti darbo vietas ypač tiems sektoriams, kurių vartojimas gali būti labai mažas, nes žmonės dar bijos naudotis paslaugomis. Dabar darbo vietų išlaikymas yra didžiausias iššūkis. Lietuva yra pirmūnė pagal nedarbo šuolį dėl pandemijos ir tai didžiausias galvos skausmas tiek visuomenei, tiek valstybei.

– Kodėl Lietuva viena iš pirmūnių šioje srityje?

– Tikriausiai mechanizmai tam tikrais momentais, ypač per antrąją bangą, nesuveikė. Čia yra paradoksas. Prastovų mechanizmai dosnesni, bet nepasitikėjimas, mūsų biurokratijos įtarumas suponuoja tai, kad verslininkas kiekvieną dieną turi galvoti, kokį sprendimą priimti: atleisti darbuotojus ir stabdyti savo veiklą ar ne. Čia ir yra didžiausias iššūkis, nes akivaizdu, kad kitų Vakarų šalių kompensacijos ir pagalba veikia žaibiškai, palyginti su mūsų.

– Kada reikėtų kalbėti apie trečiąjį pagalbos paketą, kuris būtų taikomas tada, kai didžioji dalis verslų turės bent jau teorinę galimybę veikti?

– Reikia kalbėti dabar, nors dar net antrojo paketo nematėme, bet jis turėtų būti nemažesnis už pirmajį arba antrąjį paketą. Jis turėtų būti orientuotas į ilgalaikį darbo vietų išsaugojimą, nes dabartinės subsidijos ir prastovos baigsis, kai baigsis karantinas. Tada verslai vėl svarstys: atleisti žmones ar ne.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?