Sukruto pramonininkai: Vyriausybę ragina nepamiršti ne tik mažųjų, bet ir didžiųjų įmonių – dalis jų gali neišlikti

„Lietuva pirmąjį pandemijos poveikį atlaikė geriausiai tarp visų ES šalių, bet jos atsparumas – vienas mažiausių“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Nepaisant to, kad pramonė pandemijos metu išgyveno neblogą laikotarpį, po karantino bus sunkiau.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nepaisant to, kad pramonė pandemijos metu išgyveno neblogą laikotarpį, po karantino bus sunkiau.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvos ekonomika pirmąjį pandemijos poveikį atlaikė geriausiai tarp ES šalių, tačiau dabar jos atsparumas vienas mažiausių.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos ekonomika pirmąjį pandemijos poveikį atlaikė geriausiai tarp ES šalių, tačiau dabar jos atsparumas vienas mažiausių.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos ekonomika pirmąjį pandemijos poveikį atlaikė geriausiai tarp ES šalių, tačiau dabar jos atsparumas vienas mažiausių.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos ekonomika pirmąjį pandemijos poveikį atlaikė geriausiai tarp ES šalių, tačiau dabar jos atsparumas vienas mažiausių.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos ekonomika pirmąjį pandemijos poveikį atlaikė geriausiai tarp ES šalių, tačiau dabar jos atsparumas vienas mažiausių.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos ekonomika pirmąjį pandemijos poveikį atlaikė geriausiai tarp ES šalių, tačiau dabar jos atsparumas vienas mažiausių.<br>T.Bauro nuotr.
V.Janulevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
V.Janulevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuvos ekonomika pirmąjį pandemijos poveikį atlaikė geriausiai tarp ES šalių, tačiau dabar jos atsparumas vienas mažiausių.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos ekonomika pirmąjį pandemijos poveikį atlaikė geriausiai tarp ES šalių, tačiau dabar jos atsparumas vienas mažiausių.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 18, 2021, 11:28 AM, atnaujinta Mar 18, 2021, 2:21 PM

Pramonė pandemiją išgyveno, bet toliau – bus sunkiau

Anot jo, Lietuvą lenkia tik viena šalis – Airija. Jos ekonomika augo 3,2 proc. Tuo metu Lietuvos ekonomika susitraukė tik 0,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Lietuva yra statistiškai pramoninė šalis ir visos Lietuvos ekonomikos variklis šiuo pandeminiu laikotarpiu buvo pramonė. Kai visas eksportas susitraukė 3 proc., lietuviškų produktų eksportas net padidėjo“, – teigė V.Janulevičius.

Jis kalbėjo, kad būtent pramonė yra tai, kas leidžia šalies ekonomikai būti atsparesne krizės metu, nes pagamintas daiktas visada turi paklausą. Nepaisant to, kad pramonė pandemijos metu išgyveno neblogą laikotarpį, V.Janulevičius akcentuoja, kad po karantino bus sunkiau. Todėl valstybė turi į tai atkreipti dėmesį ir padėti didžiosioms įmonėms išlikti.

„ES istorija rodo, kad tos šalys, kurios turi savo pramonę, tos šalys, kurios turi didesnes vidutines įmones, yra žymiai atsparesnės krizės metu, nes pagamintas eksportuotas daiktas visada turi paklausą.

Valstybė turi suvokti, kad eksportuojančių įmonių atsigavimas priklausys ne tik nuo to, kaip greitai įsivažiuos mūsų pačių gamyba Europoje, bet ir nuo to, ar mūsų įmonės sugebės išgyventi šitą laikotarpį, ar galės konkuruoti su kitų šalių įmonėmis ir išlaikyti iki krizės turėtas vietas eksporto rinkose.

Iki šiol didžiosios įmonės laikėsi puikiai ir negavo jokių paskatų. Bet matant, koks bus sunkus postkovidinis periodas susitraukus paklausai, labai svarbu, kad įmonės galėtų persiorientuoti į naują kursą – technologijų, skaitmeninimo, žiedinimo, žaliąjį. Jeigu šių priemonių pasiekiamumas bus menkas, mūsų ekonomika gali turėti žymiai prastesnius rodiklius nei 2009 m. krizės“, – situaciją su praėjusia krize palygino jis.

Kai kurie rodikliai gali klaidinti

Praėjusiais metais įmonių indėliai augo itin greitai, tai buvo rekordiniai skaičiai.

Verslas kaupia pinigus. Verslo indėlių augimo tempas praėjusiais metais 39 proc. viršijo iki tol buvusį lygį. Šitas skaičius nemažas, įmonės sustojo investuoti, apie 20 proc. sumažėjo investicijos, nes įmonės nebuvo įsitikinusios savo ateitimi“, – sakė V.Janulevičius.

Tačiau pagal įmonių indėlių vertę, palyginti su BVP, Lietuva vis tiek yra euro zonos gale.

„Palyginti su sukuriamu BVP, indėlių suma viena iš mažesnių – 19 proc., tuo metu euro zonos vidurkis yra 26 proc. Todėl mes niekuo neišsiskiriame iš kitų šalių. Lietuvos pramonė, Lietuvos įmonės visada įveiklindavo savo pinigus ir kurdavo pridėtinę vertę. Matome pagal skaičius praėjusiais metais, kai pramonė ir įmonės traukė visą Lietuvos ekonomiką“, – aiškino V.Janulevičius.

Pasak LKP prezidento, naujausia statistika rodo, kad indėliai pradėjo sparčiai tirpti, nes įmonės bando atnaujinti savo veiklą.

„Įmonės bando įsivažiuoti, grįžti į normalų darbą, bet tai nėra paprasta. Lietuvos pramonė gali sutikti šiuos metus ne taip palankiai, kaip buvo pernai“, – teigė LPK prezidentas.

Yra rizika įstrigti vidutinių pajamų spąstuose

Visgi dėl nedarbo V.Janulavičius turi gerų žinių. Nors šis rodiklis Lietuvoje auga, pasak jo, pramonei visada reikia darbuotojų. Kaip stebima, daugiausia bedarbių yra regionuose, o ilguoju laikotarpiu pramonė planuoja vis labiau plėstis būtent į regionus, nes didieji miestai šiai veiklai tampa per brangūs. Tad tikimasi, kad skyrus lėšų apmokymams dirbti šiame sektoriuje ir tuos asmenis įdarbinus, bendras Lietuvos nedarbo rodiklis tik mažės.

Visgi investicijų klausimas nėra toks pozityvus. Kai investicijos į Estiją ir Latviją plaukia, tuo metu Lietuva – buksuoja.

„Lietuva nepasižymėjo didelėmis investicijomis, o pandemijos neapibrėžtumas dar labiau jas sumažino. Lietuva yra žemiau nei ES vidurkis. Tai parodo, kad nesame patraukli šalis.

Dėl mažų investicijų labai tikėtina, kad darbo našumas augs dar lėčiau, todėl Lietuvai yra labai didelė rizika įstrigti vidutinių pajamų spąstuose“, – konstatavo V.Janulevičius.

Pasak jo, norint išvengti tokio scenarijaus būtina valstybės pagalba transformuojant verslus. Kaip jis minėjo, 2020 m. valstybės pagalba visų sektorių verslui siekė beveik 2,3 mlrd. eurų. Šių metų pirmąjį ketvirtį ta pagalba tėra 550 mln. eurų, iš kurių beveik 350 mln. eurų yra subsidijos.

„Bet dauguma subsidijų iki šiol verslų nepasiekė“, – pabrėžė V.Janulevičius.

Jo teigimu, valstybė dabar kovoja su pandemija, tačiau ragina ją nepamiršti ir to, kas bus po jos.

„Suprantame, kad Vyriausybė kovoja su pandemija ir tai yra pirmaeilis klausimas. Bet turime galvoti ir apie tai, kaip keisime, planuosime ekonomikos raidą, nes anksčiau ar vėliau pandemija pasibaigs.

Jeigu šį laikotarpį panaudosime tik kovai, bet nesiruošime, kaip iš tos kovos išeiti, tai gali mus atmesti kelis metus atgal, nes kitos šalys, panašu, ruošiasi išėjimui iš pandemijos ir turės paskatų sistemą“, – sakė jis.

Jis siūlė vykdyti mokesčių reformą, užtikrinančią tvarų ekonomikos augimą, taip pat pramonės transformaciją žiedinės ekonomikos link. Taip būtų sukuriamas ir didesnis geriau apmokamų darbo vietų skaičius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.