„Pritaikius tokią paskatą, pirmaisiais metais valstybės biudžetas pasipildytų, nes jeigu ši paskata skatintų įmones sparčiau didinti atlyginimus, o tam ji ir yra sukurta, tai, be abejo, biudžetas pasipildytų papildomais mokesčiais (nuo – ELTA) darbo užmokesčio ir biudžeto deficitas mažėtų, pajamos augtų“, – „Investuotojų forumo“ surengtuose debatuose apie pelno mokesčio sistemą penktadienį sakė S. Krėpšta.
„Antraisiais metais, kai mokamas pelno mokestis už praėjusius metus, būtų tam tikri pelno mokesčio netekimai, tačiau pajamos (nuo – ELTA) darbo užmokesčio taip pat įkistų į biudžetą“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, vidutiniu laikotarpiu tai pagerintų biudžeto situaciją.
„Vidutiniu laikotarpiu, turint du pliusus ir vieną minusą, galvojame, kad visa tai netgi pagerintų biudžeto situaciją ir fiskališkai dienos pabaigoje tai būtų pliusinis pasiūlymas“, – teigė prezidento patarėjas.
Pasak S. Krėpštos, didinant atlyginimų dalį ekonomikoje būtų galima investuoti į svarbias šaliai sritis.
„Mes žinome tą faktą, kad mūsų biudžetas mažas, 30 proc. BVP. Dėl to mes stokojame investicijų į švietimą ir kitas svarbias sritis, tai didindami atlyginimų dalį ekonomikoje mes be papildomų mokestinių veiksmų galėtume pagerinti šią situaciją ir turėti papildomų resursų svarbioms viešosioms funkcijoms finansuoti“, – nurodė prezidento patarėjas.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda pavasario Seimo sesijoje ketina siūlyti pelno mokesčio lengvatą, kuria galėtų pasinaudoti įmonės, kurių darbo užmokesčio fondas didėjo daugiau nei 8 proc., palyginti su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu.
