Jis atkreipia dėmesį, kad vis labiau ryškėja atotrūkis tarp skirtingų regionų ir valstybių. Jei krizės pradžia buvo daugiau mažiau vienoda visoms šalims, išėjimo iš krizės trajektorijos skirtingos.
Anot Ž.Maurico, euro zonos tiek ekonomikos kritimas buvo didžiausias, tiek ir atsigavimas 2021-2022 m. bus lėčiausias, palyginti su Kinija ir JAV. Jei pastarojoje lūkesčiai gerėja gana smarkiai, ES jie panirę žemiau 50 punktų ribos. Tai leidžia spėti, kad artimiausius tris mėnesius nesitikima ryškaus ekonomikos atsigavimo.
Prognozuojama, kad ES ekonomika tik 2022 m. antrąjį pusmetį šiek tiek viršys prieškrizinį lygį, o JAV šį lygį pasieks jau šių metų antrąjį ketvirtį. Lietuvai Ž.Mauricas numato, kad prieškrizinį lygį pasieksime šių metų antroje pusėje. „Būsime geriausi iš blogiausių“, – sakė ekonomistas ir pridūrė, kad Lietuvos ekonominė struktūra šiai krizei yra labai palanki.
Anot Ž.Maurico, ES sunkiai sekasi lipti iš krizės dėl gana vangaus vakcinavimo proceso, dėl ko vis dar taikomi griežti karantino ribojimai, bei atsirandančios trečiosios pandemijos bangos. Be to, JAV ekonomikos gelbėjimo procesas – žymiai didesnis ir lankstesnis nei ES.
JAV ribojimų beveik nebetaiko
„Jei JAV vyrauja laisvės atmosfera, tai ES tos tendencijos vis dar nematome. JAV beveik visose valstijose praktiškai nebetaikomi jokie ribojimai ekonominei veiklai, o ES didesnė dalis valstybių taiko vienus ar kitus ribojimus“, – komentavo Ž.Mauricas.
Be to, JAV nepalyginamai geresnė nei ES nedarbo dinamika – vien viešbučių ir restoranų verslas pastaraisiais mėnesiais sukūrė 300 tūkst. naujų darbo vietų.
Ekonomistas pastebi, kad JAV gana ženkliai auga 10 metų obligacijos. Tai kelia lūkestį, kad bus didinamos palūkanų normos.
Pasak Ž.Maurico, reikia tikėtis, kad iki to meto, kai JAV pradės didinti palūkanų normas, Europa sugrįš į augimo kelią. „Kad nebūtų taip, jog vienoje Atlanto pusėje ekonomika jau vėsinama, o mes vis dar kapanosimės iš krizės.
Reikia daryti viską, kad nepavėluotume į traukinį. Jei pavėluosime, galime gauti kitą iššūkį – didėjantį atotrūkį tarp Šiaurės ir Pietų Europos“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Jis atkreipė dėmesį į Skandinavijos šalių ir Pietų Italijos mažmeninės prekybos dinamiką: kai pirmosiose valstybėse nė vieną mėnesį nebuvo neigiamo mažmeninės prekybos pokyčio, Pietuose atsigavimas fiksuotas tik spalį.
Be to, jei atotrūkis tarp šių regionų didės, vargu ar ES galės kaip nors pagelbėti pietinėms valstybėms, mat šiaurė laikosi palyginti gerai, todėl gali būti keblu rasti bendrą sutarimą.
Trys pliusai
Kalbėdamas apie Lietuvą Ž.Mauricas išskyrė darbo užmokesčio augimą.
„Jis nustebino ne vieną – tai beveik dviženklis augimas: metinis vidutinio darbo užmokesčio augimas – vienas sparčiausių pasaulyje. Pagal šį rodiklį aplenkėme Latviją ir prisivijome Estiją“, – teigė ekonomistas.
Dar vienas teigiamas rodiklis fiksuotas Lietuvos pramonės sektoriuje, kurio produkcijos augimas pernai buvo labai įspūdingas – pagal jį aplenkėme net ir Lenkiją, neminint Vokietijos ir bendro ES vidurkio.
Be to, antrus metus paeiliui fiksuotas teigiamas migracijos balansas. Tačiau Ž.Mauricas įspėjo – Vakarų Europos valstybės ištroškusios darbuotojų, todėl jų akys gali krypti į mūsų regioną.
Kam krizė, o kam ir ne
Dėl palankios Lietuvos ekonomikos struktūros Ž.Mauricas spėja, kad bendra ekonominė situacija nebus labai dramatiška.
„Tačiau, kalbant apie labai nevienodą – K raidės formos – atsigavimą, iššūkis didėja, nes šiuo metu – kam krizė, o kam ir ne. Matyti labai didžiulis atotrūkis, tarkime, tarp maisto ir ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių“, – sakė Ž.Mauricas.
Sausį maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių apyvarta buvo didžiausia nuo 2007 m. ir, palyginti su rodikliais prieš metus, buvo išaugusi 9,2 proc., o ne maisto prekių – krito 14,4 proc.
Sausio 1 – kovo 14 d. Lietuvoje gyventojų judėjimas į ne maisto parduotuves buvo sumažėjęs labiausiai ES, o pagal judėjimą į maisto parduotuves Lietuva – pirmūnė pagal augusį mobilumą.
Pagal naujausią „Luminor“ prognozę, Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2021 m. augs 1,8 proc., o 2022 m. – 5,5 proc. Viliamasi, kad darbo užmokestis šiemet kils 9,2 proc., kitąmet – 7,5 proc. Numatoma, kad nedarbo lygis šiemet bus 9,2 proc., 2022 m. – 7,5 proc., šiųmetė infliacija – 6 proc., kitais metais – 7 proc.
