Profesorius nesupranta, kodėl Vyriausybė tyli: estai – jau keleri metai už mūsų

„Esu įpratęs, kad esame pilni nepilnavertiškumo komplekso. Tai, matyt, tautinis dalykas, suformavusi istorinė genetika: visur gerai, kur mūsų nėra, ir gerai, nes mūsų nėra“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Linas Čekanavičius.

Ko mes estams turime pavydėti – tai gebėjimo pasigirti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ko mes estams turime pavydėti – tai gebėjimo pasigirti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ko mes estams turime pavydėti – tai gebėjimo pasigirti.<br>David_Peterson/Pixabay.com nuotr.
Ko mes estams turime pavydėti – tai gebėjimo pasigirti.<br>David_Peterson/Pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 29, 2021, 12:19 PM, atnaujinta Mar 29, 2021, 12:19 PM

Profesorius aiškino, kad ES statistikos tarnyba „Eurostat“ turi rodiklį – faktinis individualus vartojimas. Pagal jį ne tik pirmaujame tarp visų pokomunistinių valstybių, įskaitant ir estus, kurie nuo mūsų atsilieka 16 procentinių punktų, lyginant su ES vidurkiu – pernai aplenkėme net ir Ispaniją.

„O latviai, estai, čekai, slovėnai, Malta – už mūsų jau keleri metai. Yra kuo didžiuotis. Net jau pavijome ir aplenkėme šalis, kurios nebuvo komunistinės. Mane stebina, kodėl mūsų nė viena Vyriausybė tuo nesigiria.

Ko mes estams turime pavydėti – būtent gebėjimo pasigirti. Jie geba pasigirti ir tuo, ką jau yra pasiekę, ir ko dar nėra.

Pasitikėjimas savo šalimi ir didžiavimasis ja yra ir nemažas ekonomikos postūmio veiksnys. Šito mums jau seniai reikia“, – teigė L.Čekanavičius.

Jis skaičiuoja, kad jau antri metai, lyginant 2019-2020 m., pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, atsižvelgus į perkamosios galios paritetą, mes, lietuviai, esame vienoje gretoje su estais ir netgi 1 procentiniu punktu aukštesniu lygiu, lyginant su ES vidurkiu.

„Beje, kainos Estijoje, priešingai nei daugelis mano, gerokai didesnės nei pas mus. Kainų lygis – 85 proc. nuo ES vidurkio, kai pas mus – 69 proc. Tai gerokai daugiau“, – vertino profesorius.

Veidrodinė K

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos ateitį L.Čekanavičius prognozavo, kad greta dabar prognozuojamo K raidės formos scenarijaus, kai vieni verslai smunka, o kiti kyla, visai realu pamatyti veidrodinį jos atspindį: tie, kurie krito, pradės augti.

„Kad ir kalbant apie turizmą: po skiepų žmonės bus išsiilgę kelionių ir dar tikėsis, kad bus tarp tų pirmųjų, kurie pasinaudos nukritusiomis kainomis, – kalbėjo L.Čekanavičius. -

Tokios prognozės remiasi patirtimi per ankstesnes krizes. 2010-2011 m. baigėsi visos apokaliptinės prognozės ir buvo jau nebepadoru 2008 m. krizę lyginti su Didžiąja depresija.

Skaičiavau krizės aštrumo indeksą – Lietuva nukrito staigiai, tačiau gana greitai atsistatėme. Toms šalims, kurios krito mažiau, ilgiau truko atsistatyti. Klausimas, kas geriau – skausmingai, bet greit atgal, ar iš lėto ir ilgiau“.

Anot pašnekovo, 2022 m. lapkričio mėnesį tikrai būsime ten, kur buvome 2020 m. lapkritį.

„Pasakyčiau, kad didžiausia rizika būtų, jei greta šitos pandemijos atsiras dar kokia kita arba šis virusas taip mutuos, kad labai nutols nuo to, nuo kurio apsaugo dabartinės vakcinos“, – sakė profesorius.

Vis dėlto jis pastebėjo, kad visuomenės viruso baimė stipriai apsilpusi.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.