„Jau senokai diskutuojama apie Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus, tačiau sprendimų, kurie atneštų apčiuopiamą naudą ir piliečiams, ir verslui, ir valstybės biudžetui, kol kas nėra. Permainos darbo rinkoje paskatino mus išsamiau panagrinėti šitą situaciją“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Vitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad robotizacija ir spartėjanti procesų automatizacija kelia vis didesnę grėsmę nekvalifikuoto darbo vietoms, o tokių darbuotojų įsitraukimas į mokymus kasmet nuosekliai mažėja.
„Šiuo metu tęstinis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti, todėl užkerta kelią daugybei žmonių įsilieti į darbo rinką. Pakeitus tvarką jis būtų teikiamas asmeniui, siekiančiam įgyti pirmąją kvalifikaciją, tobulinti jau turimą bei norinčiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją. Pagal Užimtumo įstatymą, tęstinis profesinis mokymas galėtų būti teikiamas neatsižvelgiant, ar asmenys yra įgiję kvalifikaciją“, – aiškino G. Vitė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, jei 3,5 proc. darbo neturinčių asmenų be kvalifikacijos būtų turėję galimybę dalyvauti profesiniame mokyme, per trejus metus (2018–2020 m.) jų sukuriama grynoji ekonominė nauda būtų siekusi iki 4 mln. eurų. Valstybė, nemokėdama išmokų šiems asmenims, būtų sutaupiusi apie 7 mln. eurų. Maža to, įsitraukę į darbo rinką šie žmonės per trejus metus būtų sumokėję apie 29 mln. eurų mokesčių. Šie duomenys gauti taikant kontrafaktinio poveikio vertinimo metodus.
Investicija, kurios reikėtų tokių asmenų profesiniam mokymui pagal Užimtumo tarnybos finansuojamas programas, būtų siekusi iki 23 mln. eurų per trejus metus.
Jei galimybę dalyvauti profesiniame mokyme turėtų vos 1 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų be kvalifikacijos, jų sukuriama grynoji ekonominė nauda per tą patį laikotarpį būtų siekusi iki 2,3 mln. eurų. Išmokoms būtų sutaupyta iki 2 mln. eurų, o jų sumokėtų mokesčių suma būtų sudariusi iki 8 mln. eurų per trejus metus.
Šių metų sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 106 tūkst. nekvalifikuotų asmenų. Iš jų 57,8 proc. – vyresni nei 29 metų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, žemos kvalifikacijos bedarbių asmenų skaičius išaugo daugiau nei du kartus (58,8 tūkst.). Ši tendencija fiksuojama ir kitais mėnesiais.
Per pastaruosius penkerius metus Užimtumo tarnyboje kasmet vidutiniškai įregistruojama 56 tūkst. laisvų nekvalifikuoto darbo vietų ir 103 tūkst. darbo pasiūlymų kvalifikuotiems darbininkams.
Per 2020 m. įregistruota 23,3 proc. daugiau darbo neturinčių nekvalifikuotų darbininkų nei jiems skirtų darbo pasiūlymų. Tuo tarpu laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbininkams registruota 46 proc. daugiau nei tokio darbo ieškančių.
