Jo teigimu, iš viso planuojama įrengti 400 tokių nuotolinio darbo centrų, o pavyzdį rodys viešasis sektorius – planuojama, kad dar šiais metais 20 proc. visų viešojo sektoriaus darbuotojų dirbs nuotoliniu būdu iš nuošalių kaimo vietovių.
„Tokiu būdu Airija siekia sumažinti regioninę atskirtį, gamtos taršą (nes nebereikės grūstis spūstyse), pagerinti finansinę viešojo sektoriaus darbuotojų padėtį (būsto kainos Dubline yra labai didelės ir siekia apie 4-6 tūkst. eurų už kv. metrą), paskatinti darbą iš namų (darbuotojai didžiąją laiko dalį dirbs savo namuose ir tik kartais atvyks susitikti į „hub in the pub“ barus/biurus) bei efektyviau išnaudoti esamą miestelių infrastruktūrą (po darbo valandų šie „hub in the pub“ biurai būtų transformuojami iš biurų į tikrus barus)“, – vardijo priežastis Ž.Mauricas.
Anot jo, Lietuvai taip pat vertėtų išnaudoti prasidėjusią nuotolinio darbo revoliuciją ir dalį darbų, ypač viešojo sektoriaus, perkelti į atokesnius regionus. Taip būtų galima mažinti regioninę atskirtį.
„Čia būtų puiki idėja, nes turime gerą internetą ir turime gerą infrastruktūrą regionuose, būtų gaila jos neišnaudoti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Ž.Mauricas, pabrėždamas, kad tai skirta tiems darbams, kurių didžioji dalis atliekama nuotoliniu būdu, tačiau, pavyzdžiui, viena diena per savaitę skiriama gyviems susirinkimams. Būtent jiems ir būtų galima panaudoti barų erdves.
Visgi, pasak Ž.Maurico, Lietuvoje barų nėra tiek daug ir tokių gražių kaip Airijoje, tačiau tam būtų galima išnaudoti kultūros namus ar jau rečiau lankomas bibliotekas.
Ekonomisto nuomone, lietuvių išsikėlimą į mažesnius miestus gali paskatinti stipriai pakilusios Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) kainos.
„Jei uždirbi 1,5 tūkst. eurų „į rankas“, tai neblogas atlyginimas viešajam sektoriui. Tačiau Vilniuje toks atlyginimas jau darosi kuklokas, nes labai brangus NT. Gerai, jeigu turi NT nusipirkęs iš anksčiau, bet jei esi atvykęs...
Jeigu žmogus nuotoliniu būdu dirbtų Utenoje ar mažesniame miestelyje ir gautų tą patį 1,5 tūkst. eurų atlyginimą, būtų labai gerai. Ten ir NT, ir paslaugos daug pigesni, mažiau pagundų išleisti pinigus.
Galėtų parduoti nusipirktą butą Vilniuje ir gauti kokius 150 tūkst. eurų. Už tokią sumą kitame mieste galėtų pasistatyti namą ar nusipirkti tokį patį butą, bet du kartus pigesnį, ir dar liktų pinigų. Ten gyventų šalia gamtos, ežero ir dirbtų nuotoliniu būdu, o ir vaikus ten auginti patogiau“, – vardijo Ž.Mauricas.
Jis užsiminė, kad anksčiau žmonėms iš mažesnių miestelių būdavo klijuojama provincijos etiketė. Tačiau dabar situacija visiškai keičiasi ir, jeigu žmonės galėtų dirbti nuotoliniu būdu bei gauti tokį patį atlyginimą, kokį gautų dirbdami Vilniuje, jie tikrai norėtų išsikelti gyventi į regionus.
