„Kelia nerimą pasiūlymas visiškai uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, nes tai yra paskutinis vidaus vandens telkinys, kuriame dar galima žvejoti ir tiekti žuvį į rinką.
Gali susidaryti rinkoje šviežios, natūralios žuvies, tam tikrų rūšių, deficitas ir išeities, kaip ją pakeisti, nelabai galime rasti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.
„Kai kalbame apie Kuršių marias, ne tik vietos žvejai ir smulkieji ją naudoja kaip žaliavą, bet yra šeimos cechai, turintys tautinio paveldo sertifikatą, kurie tiekia ją rinkai. Matome tam tikrą asortimento pagausėjimą, nors kiekiai nedideli, bet kas liečia mūsų organizuojamus turgelius, po vieną kitą žveją ar mažą įmonę tikrai turime.
Šitos žuvies uždraudimas turėtų tam tikrą neigiamą įtaką. Trečdalis asortimento yra akvakultūra, trečdalis – jūros žuvis ir trečdalis – šviežia, natūrali laukinė žuvis. Norisi atkreipti dėmesį, kad netekus šito segmento galimai kaina pakiltų“, – sakė M. Maciulevičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į darbo vietas.
„Visa grandinė svarbi, ne tik žvejai, bet ir perdirbimas, logistika, pardavimas. Turime nemažai darbo vietų“, – sakė žemės ūkio kooperatyvo vadovas.
Tuo metu žuvininkystės įmonių asociacijos LAMPETRA vadovė Siga Jakubauskienė sakė, kad teikiant įstatymo projektą nebuvo dialogo su žvejais verslininkais.
„Kyla klausimas, ar buvo pakalbėta su verslo asociacijomis, kaip joms atsilieps, renginiams, kultūriniam paveldui. Noriu pasakyti, kad jokio dialogo nebuvo. Dialogo nėra, tai galbūt mūsų per mažai. Ar buvo paklausta vartotojų, ar jiems sveikas maistas svarbu, ar jie sutinka visiems žmonėms suteiktą teisę į Lietuvos turtą perduoti meškeriotojams“, – sakė S. Jakubauskienė.
Jos teigimu, taip pat nebuvo įsiklausyta į mokslininkų argumentus.
„Labiausiai nustebino, kad nebuvo paklausta mokslininkų. Ichtiologų kreipimasis, kuris nuskambėjo prieš porą savaičių, nesulaukė dėmesio. Jie sako, kad žuvų išteklių būklė atitinka vidutinę, bet saugojimui visą laiką yra erdvės. Darome išvadą, kad buvo kalbėta tik su mėgėjų žvejų organizacija“, – sakė S. Jakubauskienė.
Kovo viduryje Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įregistravo Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse.
Įregistruotame projekte numatoma, kad verslinė žvejyba ežeruose bus nebegalima nuo kitų metų, o per trejus metus verslinės žvejybos įmonės turės pasitraukti ir iš Kuršių marių bei pagrindinių žuvų migracijos kelių. Už pasitraukimą iš verslo arba persiorientavimą numatomos kompensacijos, kurių tvarką iki šių metų lapkričio 1 dienos turės parengti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
Verslinė žvejyba būtų ir toliau galima polderiuose, taip pat toliau leidžiama stintų žvejyba Kuršių mariose su pūgžlių ir invazinių žuvų priegauda.
