Jis teigia jau anksčiau perspėjęs, kad viena didžiausių šios krizės grėsmių Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, yra galimai išaugsianti emigracija, jei Lietuva nesugebės atverti savo ekonomikos greičiau nei daugelis kitų ES valstybių.
Ypač tai pasakytina apie jaunimą. Taip yra todėl, kad nemaža dalis jaunimo dirba laisvalaikio paslaugų sektoriuje, kuris šios krizės metu nukentėjo labiausiai. Anot Ž.Maurico, tai lėmė žymų jaunimo užimtumo kritimą.
„Bendras užimtųjų skaičiaus kritimas Lietuvoje 2020 metais siekė vos 1,5 proc., tačiau 15-29 metų amžiaus grupėje kritimas siekė net 7 proc. (moterų – 12 proc).
Neturėdami galimybės įsidarbinti, tarp kitų blogybių jie gali pasirinkti ir emigracijos kelią. Jei 2021 metų kovo mėn. emigracijos šuolis (dauguma emigravusiųjų yra Lietuvos piliečiai) yra naujos tendencijos pradžia (neigiamo tarptautinės migracijos balanso Lietuva neturėjo nuo 2019 m. sausio mėn.), o ne laikinas šuoliukas, tai yra rimtas pavojaus signalas, nes emigracija gali lemti dar didesnį darbuotojų trūkumą pokriziniu laikotarpiu“, – įspėja ekonomistas.
Tai stabdytų ekonomikos atsigavimą bei lemtų spartesnį kainų ir galimai netvarų atlyginimų augimą, jei emigravusių lietuvių nepakeistų imigrantai iš trečiųjų šalių.
