Susisiekimo ministras atsakė, kas nutiko po A. Lukašenkos grasinimų: tenka tik apgailestauti

Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas. Susisiekimo ministras Marius Skuodis papasakojo, ko prireiks, kad viskas greičiau atlaisvėtų.

M.Skuodis ir A.Lukašenka.<br> Lrytas.lt fotomontažas.
M.Skuodis ir A.Lukašenka.<br> Lrytas.lt fotomontažas.
Aušrinė Armonaitė, Evelina Dobrovolska, Marius Skuodis.<br>T.Bauro nuotr.
Aušrinė Armonaitė, Evelina Dobrovolska, Marius Skuodis.<br>T.Bauro nuotr.
M.Skuodis.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Skuodis.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Lukašenka.<br>T.Bauro nuotr.
A.Lukašenka.<br>T.Bauro nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Žmonės nekantriai laukia, kada pagaliau galės sėdėti kavinėse, keliauti bei turėti kitas įvairias pramogas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Apr 16, 2021, 9:55 PM, atnaujinta Apr 16, 2021, 9:55 PM

– Kokia jūsų pozicija dėl karantino ir atlaisvinimo?

– Kiekvienas karantino nutarimo koregavimas yra susijęs su susisiekimo sritimi, nes mes keliaujame, judame Lietuvoje. Daug girdime kritikų, aišku, kažkas džiaugiasi dėl galimybės išvykti į šiltuosius kraštus atostogauti. Jeigu jau dabar vykstant į kitas šalis reikia pateikti neigiamą koronaviruso testo rezultatą, tai ar nereikėtų oro uoste atidaryti kavinių, kad keleiviai galėtų prisėsti prie staliuko? Aš labai tikiuosi, kad Vyriausybė tam artimiausiu metu pritars. Kiekvienas karantino nutarimas yra susijęs su susisiekimo sritimi, kaip ir kitų ministrų kompetencijos sritimi.

Natūralu, kad kiekvienas Vyriausybės narys nori kuo greičiau grįžti prie įprastos kasdienybės, tačiau mes žiūrime į skiepijimosi rezultatus: kai kuriais džiaugiames, o kai kuriais – ne. Žiūrime, kiek ir kokio amžiaus žmonės yra ligoninėse. Tą balansą yra gana sudėtinga pasiekti, tačiau, tikiuosi, kad Vyriausybė pritars sisteminiams atlaisvinimams, esant tam tikroms sąlygoms.

– O kada galima tikėtis laisvesnių kelionių?

– Aš manau, kad artimiausiu metu laisvos kelionės, tokios, kokios buvo anksčiau – negrįš. Šiuo metu kelionės ir dabar leidžiamos Lietuvoje. Kitos kelionės priklauso nuo kitų šalių taikomų reikalavimų.

– Ar vasarą tikitės panašesnio keliavimo, kaip praėjusią vasarą?

– Kelionių ekspertai prognozuoja, kad galime būti optimistiškesni, bet viskas priklauso nuo epidemiologinės situacijos ir nuo skiepijimo rezultatų, progreso.

– Galimybių pasas šiuo metu yra ant Vyriausybės stalo, o visuomenė laukia vakcinavimo, testavimo. Ką tas galimybių pasas užtikrins ir kiek padės atlaisvinti situaciją?

– Vyriausybės svarstymus galima išskirti į du dalykus: pirmas, tai sprendimai, kuriems artimiausiu metu pritars Vyriausybė. Tai susiję su parduotuvių darbo laiku, galimybėmis prisėsti prie kavinės staliuko lauke, sporto klubais, kino teatrais, kultūros įstaigomis – apie tai mes kalbame be galimybių paso. Tačiau, jei mes žvelgiame dar šiek tiek toliau, kai bus įgytas visuomeninis imunitetas, tai užduodame klausimus: jei daugiau žmonių nori nueiti pasižiūrėti sporto varžybų ir jie jau yra vakcinavęsi arba sutinka pasidaryti testą, tai kodėl jiems neleisti? Tas imuniteto pasas labiau siejamas su uždarais renginiais, galimybe nueiti į kavinę uždaroje erdvėje.

– Kritikai pabrėžia diferenciaciją, visuomenės įtampą, nes vieni, sulaukę skiepo, turės daugiau galimybių ir privilegijų. Ar nematote čia problemos?

– Klausimas, kaip sudėtingoje situacijoje priimti sprendimą bei pasirinkti vieną iš blogybių. Manau, kad galimybių pasas turėtų būti suteikiamas ne tik pasiskiepijus ar persirgus, bet ir pasidarius testą. Galimybę pasidaryti testą galėtų suteikti valstybė. Tokiu būdu, užtikrintume lygias sąlygas tol, kol prasidės masinė vakcinacija.

– Šią savaitę atsinaujino diskusijos dėl automobilių taršos mokesčio. Aplinkos ministras tuos svarstymus inicijavo ir sako, kad reikia keisti patį modelį – mokestį padaryti kasmečiu. Koks jūsų vertinimas?

– Man atrodo, kad labai svarbu kalbėti apie paskatas persėsti nuo taršių į mažiau taršius automobilius. Dabar turime automobilių registracijos mokestį. Manau, kad čia yra labai svarbūs socialiniai aspektai. Aš nesutinku su kai kurių ekspertų pasisakymu, kad žmonės iš įpročio renkasi taršesnes transporto priemones.

Man atrodo, kad kiekvienas iš mūsų norėtų važinėti su naujesniu automobiliu, kuris mažiau terš, bet ne visi mes galime tokį įpirkti. Visose šiose diskusijose svarbus socialinis aspektas.

Be kita ko, jei žmogus turi kažkur taršesnį automobilį ir vieną kartą per metus su juo išvažiuoja, tai kyla klausimas, ar tikrai turėtų mokėti tiek, kaip ir kitas žmogus, kuris važinėja iš vieno miesto į kitą. Nepritarčiau kardinaliam sprendimui, kuris neigiamai paveiktų daugelį žmonių.

– Kokius tikslus keliate saugumui keliuose ir savo institucijoms?

– Lietuvoje žūčių skaičius nuo eismo įvykių yra labai didelis. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, mes vis dar velkamės gale. Labai džiaugiuosi, kad visos vyriausybės ir ši buvo įvardijusios labai aiškų tikslą – mažinti žūstančių ir sužeistų žmonių skaičių kelyje. Net Vyriausybė yra išsikėlusi labai aiškų tikslą, viziją – 0. Aišku, tik labai tolimoje perspektyvoje – 2050 m.

Kai kurie eismo įvykiai koncentruoti tam tikrose vietose, natūralu, kad tos vietos reikalauja tam tikrų eismo organizavimo pokyčių.

Mes matome, kad sutvarkius tam tikrus objektus, eismo įvykių mažėja. Taip pat miestų centruose yra labai plačios ir patogios gatvės, tai kyla klausimas – kodėl automobiliai juose laksto? Sostinėje yra tam tikros gatvės, kurios siauros, todėl vairuotojai ten net negali įsibėgėti. Galbūt mes ir turėtume judėti link to.

Vakarų Europos šalių sostinėse gatvės yra labai siauros, o Lietuvoje jos plačios. Kai kuriais atvejais, galima pasitelkti inovatyviausius sprendimus, o ne tik statyti greičio matuoklius ar greitį ribojančius ženklus.

– Ar jus tenkina situacija „Lietuvos pašte“?

– Tikrai netenkina. Aš kiekvieną dieną gaunu daug piliečių skundų. Aš juos skirstau į tris dalis. Vieni yra elementarūs klausimai su problemos įvardijimu. Antri yra, ką reikėtų keisti pašte. Treti yra emocinės iškrovos. Mes matome labai didelę problemą tame, kad didelė dalis siuntų yra su netinkamais adresais. Faktas, kad paštas rizikingos situacijos ir išaugusio siuntų srauto skaičiaus nesuvaldė. Jau iškeltos rimtos užduotys „Lietuvos pašto“ valdybai.

Situaciją lemia objektyvios ir subjektyvios aplinkybės. Objektyvios aplinkybės tos, kad siuntų skaičius yra išaugęs dvigubai, palyginti su praeitais metais. Įmonė su augančiu stabiliu srautu nesusitvarkė ir tos rizikos buvo nesuvaldytos. Subjektyvios aplinkybės tos, kad pereita prie naujo siuntų paskirstymo proceso. Paštas turi planą, o mes dabar žiūrime, kaip jis yra sprendžiamas.

– Kas jus labiausiai neramina, kalbant apie tranzitą, uostus, pervežimą?

– Kalbant apie oro uostus, tai pervežamų keleivių skaičius praeitais metais krito apie 72 proc. Iššūkis yra, kad kai epidemiologinė situacija leis – atstatyti srautus ir pritaikyti infrastruktūrą prie didesnių srautų. Buvo tam tikri sprendimai dėl investicijų į Palangos oro uostą.

Be to, tikiuosi, kad šiais metais bus įgyvendintos naujo terminalo Vilniaus oro uoste statybos bei „Rial Baltica“ projektas. Kalbant apie uostą, turime iššūkių dėl gilinimo, plėtros, nes neturime naujų teritorijų bei plėtros pietinėje dalyje. Kalbant apie telekomunikacijų sektorių, tai kalbame apie itin spartų internetą – 5G ryšio plėtrą, kuri atveria vis naujesnes galimybes.

– Ar Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos grasinimai realizuojasi, ar tai tik retorika?

– Mes matome tam tikrus sprendimus dėl naftos produktų gabenimo, tai galiu čia tik apgailestauti, kad sprendimai nėra paremti ekonomine logika.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.