Prezidentūra mato trūkumų Lietuvos ekonomikos gaivinimo plane

Liko 11 dienų, iki Lietuva Europos Komisijai turės patekti planą, kaip bus panaudoti Lietuvai skiriami pinigai iš ES gaivinimo fondo.

S.Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
S.Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
M.Sinkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Sinkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Skaistė.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Skaistė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 19, 2021, 12:51 PM, atnaujinta Apr 19, 2021, 1:24 PM

„Tai unikali galimybė šalims transformuoti ekonomikas po pandemijos ir pereiti į aukštesnį lygį. 2,225 mlrd. eurų – tai daugiau nei 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, todėl jo svarba labai didelė“, – teigė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Vis dėlto prezidentūra Finansų ministerijos penktadienį pristatytame nacionaliniame integruotame ekonomikos gaivinimo plano projekte pasigenda dėmesio privačiam sektoriui, taip pat priemonėms, skirtoms mažinti regioninę atskirtį.

„Susidaro įspūdis, kad plane labai daug dėmesio skiriama viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimui, tačiau svarbu čia nepamesti nevyriausybinio sektoriaus ir privataus sektorių. Pasigendama aiškių priemonių, kurios mažintų regioninę atskirtį ir įgalintų savivaldą“, – vardijo S.Krėpšta.

Jis pabrėžė, kad labai svarbu, jog įvyktų atvira diskusija su socialiniais partneriais. Mat tai, pasak prezidento patarėjo, visos Lietuvos transformavimo planas, todėl labai svarbu, kad visos suinteresuotos šalys juo tikėtų ir prisidėtų prie jo įgyvendinimo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sulaukė pastabų dėl to, kad planas nebuvo plačiau derintas su visuomene. Esą turima daug pavyzdžių kitose šalyse, kad planas buvo derintas su visuomene detalesne apimtimi, nei tai buvo padaryta Lietuvoje. Netgi reglamente, kuris nurodo, kaip turi būti rengiamas šis planas, numatyta, kad diskusija su socialiniais partneriais, su visuomene skatintina.

Į tai G.Skaistė atsakė: „Susiformavo įsivaizdavimas, kad Finansų ministerija turėjo parengtą planą ir slėpė jį keletą mėnesių kažkur giliai stalčiuje. Atskirų komponentų viešinimas vyko jau keletą mėnesių“.

Kaip nurodė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, atvirumo rengiant ekonomikos gaivinimo planą pasigedo ir savivalda.

„Bendro dokumento vaizdo nesimatė iki praėjusios savaitės penktadienio. Mes darėme žingsnius norėdami įkomponuoti į planą savivaldos, regioninį aspektą, siūlėme kelias priemones. Ne viskas į planą atgulė“, – teigė M.Sinkevičius.

Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš ES Atsigavimo fondo. Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų). Pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų, rašo naujienų agentūra ELTA.

Finansų ministrė pabrėžė, kad daromos investicijos turi būti aiškiai siejamos su reformomis, kurias tvirtina EK.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.