Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad Lietuvoje trečio ar ketvirto karantino pavyks išvengti dėl skiepų, kurie gana efektyvūs prieš visas mutacijas.
Pagrindinė prielaida – dauguma pasiskiepys iki vasaros pabaigos
Rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, jie rėmėsi prielaida, kad dėl sezoninių veiksnių bei spartėjančio skiepijimo viruso plitimas lėtės ir bus mažiau pavojingas, todėl iki vasaros bus galima atsisakyti didžiosios dalies ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų.
„Izraelis, pirmasis paskiepijęs daugelį savo piliečių ir suvaldęs pandemiją, iliustruoja skiepų efektyvumą, leidžiantį atsisakyti ekonominių bei mobilumo ribojimų ir grįžti prie įprasto gyvenimo“, − sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tiesa, jis pabrėžia, kad rizikų, susijusių su viruso plitimu ir pandemijos suvaldymu, vis dar išlieka. Pavyzdžiui, galimos viruso mutacijos, mažinančios skiepų efektyvumą. Vis tik skiepų įvairovė, aukštas jų efektyvumas bei naujos technologijos (mRNR) leidžia tikėtis, kad šie iššūkiai bus suvaldyti ir naujų didelių pandemijos bangų bei karantinų ateityje bus galima išvengti.
„Ekonomistams optimizmas nėra būdingas. Vis tik, žvelgiant į šiandieninę situaciją, sudėtinga ignoruoti šviesėjančias ekonomines perspektyvas“, − teigė N.Mačiulis.
Pasak jo, optimizmo suteikia pandemijos suvaldymo ir skiepijimo progresas, įsibėgėjančios fiskalinės bei monetarinės ekonomikų skatinimo priemonės, sukauptas vartojimo bei investicijų potencialas bei gerėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai.
Turizmo renesansas
Banko ekonomistai prognozuoja, kad svarbiausios Lietuvos eksporto rinkos – euro zonos – šių metų BVP augimas sieks 4 proc. Panašus augimas turėtų išsilaikyti ir kitais metais.
Nors euro zonos pramonė ir daugelis kitų sektorių klesti jau nuo praėjusių metų rudens, dabar tikėtinas platesnio masto augimas – atsigaus ir nuo pandemijos labiausiai nukentėję sektoriai, juose pradės didėti užimtumas.
„Sparčiausias augimas prognozuojamas Pietų Europos valstybėms, kurios yra labiausiai priklausomos nuo turizmo ir pernai krito į giliausią duobę. Jau šių metų vasarą turėtų prasidėti turizmo renesansas, kurį paspartins ne tik kelionių išsiilgę gyventojai, bet ir per pandemiją sukaupti milžiniški finansiniai rezervai“, − komentavo N.Mačiulis.
Pasak jo, pandemijos metu euro zonos gyventojai sukaupė papildomus pusę trilijono indėlių. Rekordininkai čia – lietuviai, kurie sukaupė papildomus 3 mlrd. eurų. Nemaža jų dalis bus investuoti į ateities poreikių tenkinimą, bet dalis, tikėtina, bus išleista kelionėms ir laisvalaikio paslaugoms.
Didesnė infliacija – jau ne miražas
Dėl spartesnio skiepijimo proceso bei agresyvesnio fiskalinio skatinimo JAV šiemet augs dar sparčiau nei euro zona – prognozuojama, kad didžiausia pasaulio ekonomika turėtų padidėti beveik 7 procentais.
Kinija, kuri išvengė antrosios pandemijos bangos, dėl didelės prekių paklausos visame pasaulyje sparčiai auga jau nuo praėjusių metų vidurio, o šiemet jos BVP turėtų padidėti daugiau nei 8 procentais.
„Labiausiai nukentėjusių sektorių atsigavimas, tolimesnis pasaulinės prekybos augimas, besitęsiančios ar įsibėgėjančios įvairiausios valstybių paramos priemonės daug kur paskatins užimtumą ir atlyginimų augimą. Tačiau čia didėja rizika, kad išryškės seniai matyta problema – perteklinė infliacija“, − sakė N.Mačiulis.
Pasak ekonomisto, jau dabar ją kilstelėjo logistiniai iššūkiai, transportavimo pajėgumų trūkumas bei brangesnės žaliavos. Ateityje infliaciją dar labiau pakaitinti gali paklausos išlaisvinimas, žemos palūkanos ir galimas perteklinis fiskalinis skatinimas.
Anot ekonomisto, centriniai bankai ir vyriausybės labai aiškiai signalizuoja, kad geriau suklysti ir per vėlai pradėti griežtinti fiskalinę pinigų politiką, nei atsitraukti per greitai.
„Čia iškyla rizika, kuri jau matoma jau iš dalies – didėjanti infliacija. Jos ausys matomos daugelyje sričių: žaliavose, transportavimo išlaidose. Į tai centriniai bankai užmerkia akis ir sako, kad tai – laikina ir turėtų išnykti, – kalbėjo N.Mačiulis. – Manome, kad labai įsibėgėsiančios infliacijos tikimybė nėra didelė, bet tikrai apie ją dar išgirsime“.
Vis dėlto, anot ekonomisto, ūkio ir kainų augimas padeda labai sumažinti skolos ir BVP santykį, tad tai būtų pagalbos ranka labiausiai prasiskolinusioms valstybėms.
Banko ekonomistai prognozuoja, kad JAV federalinių rezervų sistema bei Europos Centrinis Bankas bazines palūkanas didinti pradės ne anksčiau nei 2023-ųjų metų pabaigoje, tačiau pripažįsta, kad sparčiau augantis užimtumas ir įsibėgėjanti infliacija gali paskatinti mažinti ekonomikos skatinimą ir anksčiau, ypač JAV.
Baltijos šalys kyla kartu
Nors praėjusiais metais Lietuvos ekonomika susitraukė mažiausiai, šiemet Baltijos šalims prognozuojamas panašus, apie 3 proc. sieksiantis BVP augimas. N.Mačiulis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuva išsiskiria ne tik spartesniu skiepijimo procesu, bet ir optimistiškai nusiteikusiais gyventojais ir įmonėmis. Lietuvos gyventojų ir pramonės pasitikėjimo rodiklis jau viršija ilgalaikį istorinį vidurkį ir yra tik šiek tiek žemesnis, nei buvo prieš prasidedant pandemijai.
„Pastaraisiais mėnesiais, tikintis karantino priemonių švelninimo, atsigavo ir prekybos bei paslaugų sektorių lūkesčiai, o statybos sektoriaus lūkesčiai kyla ir dėl klestinčios būsto rinkos, ir dėl artėjančių užsakymų skirstant ES paramą. Vis tik šiose nuolatinėse ekonominio auginimo varžybose dabar tampa svarbesnis ne augimo greitis, o jo šaltiniai ir kokybė – euras išleistas reagentų gamyklos statybai ir seno pastato tinkavimui šiandien sukuria panašų BVP, bet turi labai skirtingas ilgalaikes pasekmes“, − teigė ekonomistas.
Atlyginimų augimas išliks spartus
Banko ekonomistų vertinimu, Lietuvos ekonomikos augimas antrojo karantino paveiktas labai nežymiai. Todėl „Swedbank“ padidino ne tik Lietuvos BVP, bet ir atlyginimų bei užimtumo augimo prognozes. Vidutinis darbo užmokestis šiemet ir 2022 m. turėtų padidėti, atitinkamai, 7 ir 6,4 procento.
Atlyginimų augimui įtakos turės įvairūs veiksniai. Visų pirma, atsigausiantys į vidaus ir užsienio turizmą orientuoti sektoriai, o taip pat sparčiai auganti pramonė, geri finansiniai rezultatai bei darbuotojų trūkumas nuo pandemijos mažiau nukentėjusiose įmonėse.
„Tikėtina, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP bus didesnis nei prieš pandemiją, bet šis skaičius neturi prasmės – jau dabar kai kurių sektorių rodikliai didesni nei buvo iki pandemijos. Iš įmonių finansinių ataskaitų matyti, kad daug sektorių turėjo rekordines pajamas, nesumažėjusį pelningumą, todėl turime kalbėti tik apie kelių sektorių problemas.
Pandemija nesukūrė nacionalinės krizės“, – komentavo ekonomistas.
Vis dėlto, anot jo, ir labiausiai nukentėjusių sektorių atsigavimas jau matomas horizonte.
Be to, įsibėgėsiantis ES lėšų skirstymas gali pakaitinti ekonomiką ir kai kuriuose sektoriuose paaštrinti darbuotojų trūkumo problemą.
N.Mačiulis atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, jau dabar kas penkta statybų sektoriaus įmonė teigia, kad jų veiklą riboja būtent darbuotojų trūkumas. Dėl šių priežasčių banko ekonomistai mano, kad daugiausiai lėšų reikėtų nukreipti ne ekonomikos skatinimui ir gelbėjimui, o jos transformavimui, tvarumo ir konkurencingumo didinimui.
Pildoma
