„Mūsų siūlymas yra išsaugoti darbo vietas ir apskaičiuoti 100 proc. lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (subsidiją – ELTA). Mes domėjomės su teisininkais, kad tokia praktika yra galima, išskiriant labiausiai nukentėjusius verslus, tai yra viešbučiai, restoranai, turizmas, sporto sektoriai.
Manau, kad tai galima padaryti – taip, kaip Belgijoje išskyrė Briuselio viešbučius, taip kaip Estija išskyrė Talino senamiestį“, – Seimo Ekonomikos komiteto klausymuose dėl paramos priemonių turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriui antrojo karantino metu sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Priemonė reikalinga subsidijuoti ne konkrečius darbuotojus, kurie karantino metu buvo prastovose, kurių dalis į buvusią darbo vietą gali ir negrįžti arba prastovų metu dirba ir kitur. Mums yra labai svarbu išsaugoti darbo vietą. Kad lėšos nebūtų iššvaistomos sektoriams (kuriems nereikia paramos – ELTA), o tikslingai nueitų į labiausiai nukentėjusius“, – sakė E. Šiškauskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad darbo vietų skaičius nėra registruojamas.
„Nėra įmonėje tokio dalyko kaip darbo vietų skaičius, tai ir paramos neina susieti. Visa ankstesnė parama ir esamos priemonės yra siejamos su dirbančių žmonių skaičiumi. Tik taip matome, kiek realiai yra darbo vietų“, – sakė V. Šilinskas.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė sakė, kad įmonės kiekvieną mėnesį informuoja Užimtumo tarnybą, kiek darbuotojų yra prastovose.
„Siūlome rištis prie darbo vietų skaičiaus. Matome, kad žmonės išeina iš mūsų sektoriaus arba mes neturėsime kompetentingų darbuotojų, kurie dar išeis ateityje. Mums reikia susigrąžinti žmones į darbą, todėl įmonei reikia padėti išlaikyti šitas darbo vietas, nes kada turizmas gaus pinigus, kad galėtų pats mokėti atlyginimus, turbūt bus 2022 metai“, – sakė Ž. Gavelienė.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius pabrėžė, kad būtinos paramos priemonės naujai įdarbinamiems darbuotojams.
„Mes neturime jokios priemonės naujai priimamiems darbuotojams. Senus laikėme (prastovose – ELTA), bet jie kažkur dirba ir kai sakom grįžkite, jie sako: ačiū, bet aš jau turiu darbą. Tai vietoje jų reikia dabar priimti žmones, atsidarius restoranui, viešbučiui. Mums Užimtumo tarnyba sako: naujus išlaikykite iš savo lėšų. Iš kur mums gauti lėšų, kai mes metus laiko uždaryti?“, – sakė Z. Dargevičius.
Viceministras sutiko, kad reikia didinti remiamo įdarbinimo priemonių apimtį.
„Iš ministerijos pusės žiūrint, nėra problemos, jeigu žmogus dabar įsidarbina kitur. Mes džiaugiamės, kad žmogus dirba, bet tikrai turime krūvą bedarbių ir norime, kad tie žmonės būtų įdarbinti. Žiūrime ir girdime tą problemą. Man jūsų pasiūlymas patinka, kad reikia didinti remiamo įdarbinimo priemonių apimtį. Ar pavyks, ar ne, negaliu garantuoti, bet pasiūlymas tikrai geras ir mes jį vertinsime“, – sakė V. Šilinskas.
