Viskas viešajam sektoriui, o kur pinigai verslui?
Atrodo, kad per pandemiją labiausiai nukentėjo verslas. Prezidentas Gitanas Nausėda taip sukritikavo ekonomikos gaivinimo planą, teigdamas, kad jis per daug orientuotas į viešąjį sektorių ir per mažai – į likusią ekonomiką.
Visgi finansų ministrė Gintarė Skaistė „Žinių radijuje“ gynėsi, kad numatytos reformos turi būti siejamos su ES atsigavimo fondo numatytais prioritetais: skaitmenizacija ir žaliuoju kursu, taip pat Europos Tarybos (ET) kiekvienai šaliai numatytomis skirtingomis rekomendacijomis.
„Svarbu neišleisti pinigų tik įsisavinimui ir pravalgymui. Man atrodo, labai svarbu padaryti pokytį, kuris turės ilgalaikį poveikį mūsų visų gyvenimams ir ekonomikai. Šioje srityje ET išskiria švietimo ir sveikatos sistemų efektyvinimą, inovacijų, mokslo ir verslo sąveiką, kad būtų galima kurti aukštesnę pridėtinę vertę. Taip pat mokymosi visą gyvenimą iššūkius, kurie Lietuvoje yra mažai pasistūmėję, nes noro mokytis, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, turime mažai.
Reformos yra nukreiptos į skaudžiausias problemas. Akivaizdu, kad jos labiau yra viešajame sektoriuje“, – sakė ministrė.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijuje“ taip pat pareiškė, kad Prezidentūros kritika – nepagrįsta. Anot jo, šis fondas ir planas skirtas ekonomiką stiprinti visai ne išmokomis ar subsidijomis.
„Praeitais metais Lietuvos ekonomika susitraukė, šiemet jau sparčiai auga, bankrotų bangos nebuvo. Taip, yra pažeistų sektorių, kurie turi gauti paramą, bet jie dabar ją gauna iš valstybės biudžeto.
Šio fondo ir plano pagrindinė funkcija Lietuvoje yra transformuoti ekonomiką ir sustiprinti ją ne išmokomis ar subsidijomis, o stiprinant viešąjį sektorių, švietimo sistemą, didinant skaidrumą, mažinant šešėlį“, – teigė ekonomistas.
Ne gelbėti, o pakeisti
Sakoma, kad dabar bankrotų bangos nėra, nes į ekonomiką įlieta labai daug ES pinigų, todėl matomas iškreiptas vaizdas. Prognozuojama, kad bankrotų bangą išvysime dar šiemet. Tačiau, N.Mačiulio teigimu, jau reikia galvoti ne tik apie verslų gelbėjimą, bet ir jų transformavimą.
„Ta parama ir toliau yra skirstoma tiems, kuriems jos reikia. Pavyzdžiui, kol nėra užsienio turistų, tol apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio paslaugos negauna pinigų, todėl ir gauna paramą.
Niekas nesako, kad reikia staiga sustabdyti paramą. Bet antrą šių metų pusmetį matysime atsidarančias visas ekonomikas: ir Lietuvos, ir kaimyninių šalių. Bus spartus atsigavimas ir tada reikės kalbėti ne apie gaivinimą, nes įmonės jau pačios galės užsidirbti ir gauti pajamas. Jau reikės kalbėti apie tvaresnės, konkurencingesnės ekonomikos kūrimą.
Parama turi tęstis, bet didžioji dalis pinigų turi būti susiję ne su gelbėjimu, o transformavimu ir tvaresnės ekonomikos kūrimu“, – aiškino N.Mačiulis.
Mažins regionų ir didžiųjų miestų atskirtį
Pasak G.Skaistės, šis planas padės mažinti ir atskirtį tarp regionų ir didžiųjų šalies miestų, o tą daryti svarbu. Jos teigimu, daugelis verslininkų dabar dažniausiai į regionus neinvestuoja todėl, kad pasigenda ten tinkamą kvalifikaciją turinčių žmonių tiek, kiek verslui jų reikia.
„Vienas iš plano komponentų nurodo, kad turėtume profesinio rengimo sistemą priderinti rinkos poreikiams, kad tos investicijos į regionus ateitų. Tai padės sumažinti atskirtį.
Ilguoju laikotarpiu svarbus ir švietimo komponentas: švietimo kokybė visoje Lietuvoje turėtų būti tolygi, nepaisant to, kad gyvenama Vilniuje, Skuode ar Varėnoje. Tai svarbu atskirčiai mažinti, nes vienodo gyvenimo starto galimybių nelygybė yra pati skaudžiausia“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, planuojama gerimti Užimtumo tarnybos procesus, kad žmonės būtų įdarbinami greičiau, įgautų tinkamas kvalifikacijas, kurios rinkai reikalingos, o ne mokytųsi tai, ko gyvenime neprireiks. „Man atrodo, svarbu, kad žmogus turėtų darbą, o ne amžinai lauktų pagalbos iš valdžios“, – teigė ministrė.
Dėl skirtingų moksleivių galimybių N.Mačiulis taip pat turi griežtą nuomonę: „Net ir labai geras planas gali niekur nenuvesti, nes daugeliui reformų įgyvendinti reikės ne tik priimti įstatymus Seime, bet ir bendradarbiauti su savivaldybėmis. O norint optimizuoti mokyklų tinklą Lietuvoje reikia, kad savivalda nesipriešintų. Bet dažnai matome siaurus vietinių politikų interesus, kurie pakyla net aukščiau moksleivių poreikių.“
Fondo pinigai Lietuvą galėtų pasiekti šiemet
G.Skaistė patikina, kad iki plano pateikimo EK likus vos kelioms dienoms, pačios reformos keistis neturėtų, o štai plano tvirtinimas – užtruks.
„Pagal dabartinį reglamentą, visos šalys narės pateikia savo nacionalinius planus, tada du mėnesius juos vertina EK, o po dviejų mėnesių vyks bendras visų nacionalinių planų tvirtinimas. Po to EK planus perduos ET, kuri taip pat turės mėnesį planų patvirtinimui.
Tikėtina, kad vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje visi nacionaliniai planai jau turėtų būti patvirtinti galutinai“, – sprendimų priėmimo tvarką aiškino ministrė.
