„Esu peržiūrėjęs Latvijos, Lenkijos, Vokietijos tokius pačius planus ir galiu palyginti.
Joe Bidenas taip pat yra pasiūlęs dviejų trilijonų JAV doelrių infrastruktūros planą. Visas pasaulis galvoja apie ateitį ir svarbu, kad Lietuva eitų bent jau neatsilikdama nuo to, kur eina pasaulis“, – apskritojo stalo diskusijoje apie „Naujos kartos Lietuva“ planą sakė T. Povilauskas.
Jo teigimu, Lietuva išsiskiria savo požiūriu į skaitmenizaciją.
„Metame pinigus į skaitmenizaciją, inovacijas – savo stiprybes. Ar tai būtų biotechnologijos, ar per inžinerinę pramonę, kurią stengiamės vystyti. Šitoje vietoje skaitmenizavimas mane labai džiugina ir mes tuo išsiskiriame.
Pasižiūrėjus į latvius ir lenkus, ten dar matome investicijas į infrastruktūrą, ypač Lenkijoje pamatytume investicijas į viadukus ir tiltus netgi šitame RRF (ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo – ELTA ) priemonių plane“, – sakė T. Povilauskas.
Tuo metu Vokietija, anot jo, ruošiasi daug investuoti į žaliąjį vandenilį, JAV – į puslaidininkių pramonę.
Pasak ekonomisto, visos ES šalys bando planuose pabrėžti savo išskirtinumą, kita vertus, dėl nustatytų taisyklių yra panašumų.
„Visos šalys investuoja, kur yra pasakyta, ar tai daugiabučių renovacija, ar viešojo transporto parko atnaujinimas, ar įkrovimo stotelių didinimas. Tai kartojasi visur ir tai gerai, neleidžia nuklysti nuo tam tikrų tikslų visos ES mastu, nes mes esame regionas ir turime eiti daugmaž suderinę savo pozicijas“, – sakė T. Povilauskas.
T. Povilauskas taip pat sakė, kad plane teikiamas prioritetas dėl viešojo sektoriaus stiprinimo yra pagrindžiamas.
„Žinome, kad turime santykinai mažą valstybės biudžetą, nes mažai mokesčių perskirstome. Valstybės biudžetas dažnai kenčia, kartu kenčia ir valstybės tarnyba. Yra kritikos, kodėl daugiau valstybei, mažiau verslui (lėšų numatyta skirti – ELTA), bet yra ir rekomendacijos iš ES, kad Lietuva turi susitvarkyti savo valstybinį sektorių“, – sakė T. Povilauskas.
Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuva“ plano 37 proc. arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).
