Prieš ketvertą metų tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas vandentvarkos įmones įpareigojo grąžinti dalį paramos, skirtos vandens tiekimo ir nuotekų tinklams nutiesti, nes prie tinklų prisijungė mažiau gyventojų, nei buvo planuota.
Pagal tuomečius teisės aktus, gyventojai nebuvo įpareigoti jungtis prie infrastruktūros, atvestos iki jų turto ribos.
Todėl vandentvarkos bendrovės negalėjo prisiimti atsakomybės už prisijungti nenorinčius vartotojus.
Apskaičiavo didelę sumą
Tada buvo nutarta išieškoti 16 mln. eurų baudų iš 19 vandentvarkos, 2 komunalinių paslaugų įmonių ir 3 savivaldybių. Bendra suma – 16 mln. eurų.
Tai būtų atsirūgę visiems vartotojams. Juk įmonės privalėtų kelti tarifus, o kiekvienas klientas gautų išsipūtusias sąskaitas už vandenį.
Ši suma sudaro daugiau nei 9 proc. visų Lietuvos vandentvarkos bendrovių pajamų, arba net 10 proc. visų patiriamų sąnaudų, kurias gyventojai sumoka už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų išvalymą.
Kai kurioms paskiroms įmonėms yra tekę grąžinti sumas, viršijančias 90 proc. metinių pajamų.
Laukia ministerijos žodžio
Vandentvarkos įmonės buvusio aplinkos ministro sprendimą grąžinti dalį paramos į valstybės biudžetą užginčijo ir po ketverių metų bylinėjimosi skundai iš dalies buvo patenkinti.
„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad ministerija neteisingai paskyrė šias baudas.
Dabar savo sprendimus dėl baudų turi persvarstyti pati ministerija, tačiau kol kas jokių sprendimų vandentvarkos įmonės nėra gavusios“, – sakė Lietuvos vandentvarkos įmonių asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius.
Korekcijos buvo per griežtos
Aplinkos ministerijos ES investicijų ir ekonominių priemonių departamentas „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad projektams, kuriais nebuvo pasiekti gyventojų būstų prijungimo prie nuotekų tinklų rodikliai, buvo pritaikytos ne baudos, bet finansinės korekcijos.
„Už gautas lėšas nebuvo pasiektas finansavimo sutartimi įsipareigotas rezultatas.
Korekcijos pritaikytos pagal visiems vienodas finansų ministro patvirtintas taisykles.
Nors projektų vykdytojai ir privalėjo prijungti gyventojus, teismas nutarė, kad korekcijos buvusios per griežtos, nes nebuvo išlaikytas proporcingumo principas.
Finansų ministerija parengė naujas gaires, ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) neseniai atnaujino pažeidimų tyrimus atsižvelgusi į tai, kokie įvyko faktiniai prijungimo pasikeitimai nuo to laiko, kai buvo pasirašyti įsakymai dėl minėtųjų korekcijų“, – paaiškino departamentas.
Atnaujintus pažeidimo tyrimus APVA planuoja užbaigti iki birželio pabaigos.
Liko pusantrų metų
Anksčiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra sakęs, kad praėjusiais metais apie 38,5 tūkst. gyventojų, gyvenančių vietovėse, kurios turi būti prijungtos prie centralizuotų nuotekų tinklų, nebuvo prijungta: „Lietuva išvalo tik 47 proc. komunalinių nuotekų, o siekiamybė yra, kad 2030 metais miestų teritorijose ir gyvenamosiose aglomeracijose, kurios turi per 2 tūkst. gyventojų, išvalysime 95 proc.“
Gyvenvietės, kuriose yra daugiausia prie centralizuoto nuotekų valymo neprisijungusių gyventojų, yra Vilniaus regione – Skaidiškėse, Nemenčinėje, Pabradėje, Švenčionėliuose, Švenčionyse, taip pat Biržų, Kupiškio, Raseinių savivaldybėse.
Iki 2022-ųjų gruodžio 31 dienos Lietuva turės būti įvykdžiusi visus ES reikalavimus.
