„Verslios Lietuvos“ užsakymu 2020 m. gegužės mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų iki pirmojo karantino nėra pirkę internetu.
Tai, pasak „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovės Ingos Juozapavičienės, parodė didžiulį dar neišnaudotą šalies rinkos potencialą elektroninės komercijos plėtrai, kuri, anot pašnekovės, tapo varomąja Lietuvos prekybos jėga karantino metu.
„Naujausių duomenų apie gyventojų pirkimo internetu įpročius dar neturime, bet, įvertinus tai, kad karantinas buvo pratęstas ir fizinės parduotuvės vis dar nedirba pilnu pajėgumu, neperkančių internetu gyventojų dalis turėjo sumažėti. Tokią prielaidą galima daryti įvertinus ir tai, kaip stipriai išaugo Lietuvos elektroninių parduotuvių pardavimai bei siuntų pristatymo srautai“, – svarsto I.Juozapavičienė.
Pasak jos, priežasčių, kodėl kiek mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų per pirmąjį karantiną nepradėjo pirkti internetu, gali būti įvairių: žmonės įpratę apsipirkinėti gyvai, nori paliesti ir pamatyti prekę, nepasitiki mokėjimo sistemomis ar yra turėję neigiamų pirkimo internetu patirčių.
„Pagrindinė problema, kurią įvardija įmonės, yra pirkėjų pritraukimas į e. parduotuves. Tai žinių, kompetencijų ir investicijų reklamai klausimas. Tą matydami inicijavome e. komercijos kompetencijų stiprinimo mokymus, nemokamus internetinius seminarus su įvairių sričių specialistais, verslo mentorystę mažiau patyrusiems, nes tikime, kad švietimas ir verslo noras mokytis naujų dalykų gali stipriai pakeisti situaciją ir ją jau keičia“, – teigia I.Juozapavičienė.
Tačiau, pasak skaitmeninio marketingo agentūros „Digital Perfect“ vadovo Sauliaus Dackio, pagrindinė priežastis yra pasitikėjimas. „Elektroninėje prekyboje pirkėjas pinigus palieka anksčiau nei gauna prekę. Blogi gandai sklinda greičiau negu geri, žmonės girdi, kad kažkur nepavyko, apgavo, todėl vengia pirkti internetu“.
Pasak S.Dackio, pirkėjai ne visada žino Civiliniame kodekse įtvirtintas teises dėl prekių grąžinimo, todėl nesugeba jomis pasinaudoti. „Kita priežastis – dėl grąžinimo vis dar tenka konfrontuoti su pardavėju. Grąžinimo procedūra užsitęsia, yra nepatogi. Aišku, tokių atvejų mažiau nei prieš penkis ar dešimt metų“ – sako jis.
„Digital Perfect“ vadovo įsitikinimu, 41 proc. internetu neperkančių žmonių nėra didelis skaičius. „Palyginus su tuo, kas Lietuvoje buvo prieš keletą metų, mes stipriai pašokom su šita statistika į viršų“.
Žalos šalies verslams neįžvelgia ir I.Juozapavičienė. Pasak jos, neperkantys internetu vis tiek išlieka fizinių parduotuvių klientais.
„Karantinas yra ypač gera paskata visiems – tiek verslui tobulinti savo e. prekybą, tiek gyventojams išbandyti naujas apsipirkimo formas. Vien pirmojo karantino metu 20 proc. gyventojų pradėjo daugiau pirkti internetu“, – tikina I.Juozapavičienė.
Tačiau „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia – nepaisant to, kad elektroninės prekybos statistika praeitais metais buvo įspūdinga, dėl karantino lauktas e.prekybos proveržis neįvyko. Europos Komisijos duomenimis, žmonių, pirkusių internetu 2018-2019 metais, pokytis siekė 5,26 proc., o 2019-2020 – 4,99 proc.
„Tai reiškia vieną paprastą dalyką – nepaisant koronaviruso ir uždarytų parduotuvių, prekyba internetu Lietuvoje neišpopuliarėjo. Aptartą augimą lėmė ne nauji elektroninėmis paslaugomis besinaudojantys pirkėjai, o jau įpročius susiformavę klientai, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių pirko daugiau. Naujų vartotojų yra mažai“, – aiškina A.Izgorodinas.
Tačiau tai, pasak ekonomisto, nėra vien Lietuvos problema – inovacijos visame pasaulyje prigyja lėtai. I.Juozapavičienė teigia, jog iš augančio susidomėjimo elektroninės komercijos mokymais galima prognozuoti, kad situacija gerės.
