Tačiau pandemijos poveikis ekonomikai gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl šis kelias galėtų būti ilgas. Taip mano „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
Didžiausia tikimybė, dėl ko gali kilti EURIBOR – yra nepamatuotas ir ECB neįvertintas optimizmas rinkoje, kuris paskatintų paklausos spurtą ir infliaciją. Anot J.Rojakos, tokį optimizmą galėtų sukelti ir sėkmingas vakcinavimo procesas, ypač jeigu rezultatai būtų ženkliai geresni nei prognozė.
Kaip portalui lrytas.lt teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Nerijus Mačiulis, šiuo metu prognozuojama, kad ECB bazines palūkanų normas galėtų pradėti didinti 2023 m. pabaigoje. Tikintis tokio sprendimo, tarpbankinės palūkanų normos maždaug jų viduryje galėtų pradėti kilti.
Vis tik, anot pašnekovo, labiausiai tikėtina, kad ECB labai atsargiai užsimins apie palūkanų kėlimą ir labai mažais žingsniais jas gaivins bijodamas per anksti užgesinti euro zonos atsigavimą. Tokia klaida vieną kartą – 2012 m. – jau buvo padaryta, kai tik atsigavus po pasaulinės finansų krizės dėl naftos kainų šuolio palūkanų normos buvo padidintos per anksti ir euro zona pasinėrė į antrąją recesiją.
„Nuo to laiko gana ženkliai pasikeitė ECB požiūris į tai, kaip reikia taikyti monetarinę politiką. Dabar dažniausiai kalbama apie tai, kur ir kaip dar paskatinti, kaip sukurti didesnę infliaciją, o ne kaip pradėti griežtinti pinigų politiką. Tai reiškia, kad net ir didinat bazines palūkanų normas staigaus EURIBOR šuolio nebūtų. Ir dabar žiūrint į ateities sandorius, ko tikimasi finansų rinkose, EURIBOR teigiamas galėtų tapti tik po penkerių metų. Kol kas rinkose baimių ir lūkesčių dėl staigaus palūkanų normų kilimo nėra“, – teigė N.Mačiulis.
Anot jo, šiame scenarijuje lūkesčius pakeistų didesnės infliacijos scenarijus. „Pastaruosius 20 m. euro zona infliacijos nematė. ECB tikslas – 2 proc. infliacija. Tokios infliacijos nebuvo ir nėra, todėl ECB gali labai agresyviai didinti pinigų pasiūlą, mažinti palūkanas, ką jis ir padarė“, – kalbėjo ekonomistas.
Jei infliacija per ateinančius kelis metus pakiltų iki 3 proc. ir daugiau, tai būtų aiškus signalas, kad ir palūkanų normos pradės judėti sparčiau.
N.Mačiulis pataria: pirmiausia reikėtų stebėti, kokia euro zonoje yra infliacija, kaip ji keičiasi, kokie yra lūkesčiai, nes tik nuo jos priklausys, anksčiau ar vėliau didės palūkanų normos.
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad per artimiausius dvejus metus ECB nekeis dabar galiojančių pagrindinių palūkanų normų ir stengsis palaikyti skatinamąją pinigų politiką, todėl laikotarpiu iki 2022 metų nesitikima, kad EURIBOR palūkanų norma labiau padidėtų.
Kaip portalui lrytas.lt teigė banko valdybos narė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, šiuo metu rinkose vyrauja lūkesčiai, jog 3 mėn. EURIBOR gali tapti teigiamas 2025 metų pabaigoje.
„Jeigu po 2022 metų infliacija vidutiniu laikotarpiu pradės viršyti 2 proc., ECB, tikėtina, į tai reaguos ir vienas iš būdų infliaciją pristabdyti – pagrindinių palūkanų normų pakėlimas, kuris lemtų ir EURIBOR normos padidėjimą“, – komentavo S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Grąžą pradėtų generuoti indėliai
„Su EURIBOR rodikliais dažnai būna susietos paskolų palūkanos, todėl gyventojams ir verslui svarbu įvertinti palūkanų kėlimo rizikas. Dažniau pokyčius pajunta turintys paskolas su kintama palūkanų norma.
Gyventojų indėliai yra „apmokestinti“ neigiama palūkanų norma tik išskirtiniais atvejais, dažniau su šiuo fenomenu susiduria įmonės ir institucijos. Tačiau EURIBOR tapus teigiamu, gyventojų indėliai pradėtų generuoti tam tikrą grąžą, kuri bent iš dalies galėtų kompensuoti praradimus dėl infliacijos.
Naujausiose paskolų sutartyse rizika dėl neigiamos palūkanų normos dažniausiai yra „perkeliama“ paskolos gavėjui, o neigiami EURIBOR rodikliai dažniausiai prilyginami nuliui“, – komentavo J.Rojaka.
O N.Mačiulis pabrėžia: klaidinga spręsti, kada imti paskolą būstui, žiūrint į palūkanų normas – namus reikia pirkti, kai jų reikia, o ne bandyti atspėti, kada kils palūkanų normos.
„Atidėtas sprendimas įsigyti būstą laukiant palankesnės palūkanų normų aplinkos gali reikšti, kad per tą laiką nekilnojamasis turtas pabrangs. Bet kuris, kas per pastaruosius penkerius ar dešimt metų atidėliojo sprendimą įsigyti būstą laukdamas geresnio meto, turbūt graužiasi nagus, nes kainos kasmet 5-10 proc. pakyla.
Prie žemų palūkanų, prie sparčiai atsigaunančios pasaulio ekonomikos turbūt sunku tikėtis, kad būstas atpigs“, – patarė ekonomistas.
Vis tik, anot jo, bet kuriam, imančiam būsto paskolą, reikėtų įvertinti ir tai, kad EURIBOR ne visada bus nulinis ar neigiamas – jis gali pakilti. Tačiau artimiausius dvejus metus tokio scenarijaus tikimybė artima nuliui.
Žemiau linijos – nuo 2014 m. vidurio
2014 m. birželį ECB tapo pirmuoju pagrindiniu centriniu banku, kuris vieną iš pagrindinių palūkanų normų sumažino žemiau nulio, siekiant paskatinti ekonomikos augimą ir „sveiką“ infliaciją. EURIBOR, kuris yra apskaičiuojamas naudojant palūkanų normas tarp svarbiausių ES bankų, į neigiamą teritoriją įžengė šiek tiek vėliau, pavyzdžiui, trijų mėnesių EURIBOR neigimu tapo nuo 2015 m. gegužės.
